Ieva Šenavičienė, Dvasininkija ir lietuvybė. Katalikų bažnyčios atsinaujinimas Žemaičių vyskupijoje XIX a. 5–7-ajame dešimtmetyje
LTXIX a. Lietuvoje vykstant visuomeninio gyvenimo reformoms, kito ir Katalikų bažnyčia. Europoje Bažnyčia, visuomenei pereinant nuo feodalizmo prie kapitalizmo, turėjo keistis bent keletą kartų. Vienas didžiausių atsinaujinimų vyko po 1789 metų Didžiosios Prancūzijos revoliucijos. Atsinaujinimą įkvėpė švietimo ir liberalizmo idėjos, pagrindinis to laikotarpio šūkis – "Laisvė yra tai, kas žmoguje dieviška", be to, atsigręžta į trečiąjį luomą. Ievos Šenavičienės knygoje atskleidžiama lietuvybės (lietuvių kalbos) katalikybėje esmė, pasitelkus požiūrį, kuris iki šiol nebuvo taikytas istoriografijoje: religinio gyvenimo pakilimas Žemaičių vyskupijoje XIX a. V–VII dešimtmečiais ir lietuvybė katalikybėje analizuojama kaip sudėtinė Vakarų Europos Katalikų bažnyčios atsinaujinimo dalis. Monografijoje medžiaga pateikta aiškiai ir racionaliai: nubrėžiamos atsinaujinimo prielaidos, aptariamos lietuvių kalbos seminarijoje įvedimo peripetijos, liaudies sąjūdžiai. Su lietuvių kalbos įvedimu siejamas ir išsamiai nagrinėjamas lietuviškos homiletikos dėstymas, bibliotekos atnaujinimas, klierikų kontingento liaudiškėjimas, mažosios seminarijos projektas, aptariama lietuviška klierikų veiklaIeva Šenavičienė įgyvendino skaitytojo troškimą rasti naujų archyvinių duomenų bei faktų interpretacijų.
ENSocial reforms taking place in Lithuania in the 19th century brought changes to the Catholic Church. In Europe, the Church had to change several times during the transition from feudalism to capitalism. One of the biggest renewals took place after the French Revolution in 1789. Renewal was inspired by the ideas of enlightenment and liberalism; the main slogan of the period was “Freedom is what is divine in a man”; moreover, it focused on the third estate. Ieva Šenavičienė’s book reveals the essence of the Lithuanian language in Catholicism through an approach that has not been used in historiography before: the rise of religious life in Samogitian diocese in the 1840s–1860s and the Lithuanian language in Catholicism are analysed as an integral part of the renewal of Western European Catholic Church. The monograph presents the material in a clear and rational manner: it defines the preconditions for renewal, discusses the peripeteias of introducing the Lithuanian language in the seminary, as well as people’s movements. The introduction of the Lithuanian language is related and leads to an exhaustive exploration of the teaching of Lithuanian homiletics, renovation of the library, ordinands’ assuming a greater national character, the project of the small seminary, and the Lithuanian activities of ordinands. Ieva Šenavičienė realised the reader’s desire to find a new interpretation of archival data and facts.
