Istoriniai Lietuvos geologijos pažinimo pradmenys

LTPradinis mūsų krašto geologijos istorijos laikotarpis, trukęs per 150 metų, nuo 1764 iki 1918-ųjų, pasirodo, esąs gana margas. Pirmieji paprastučiai žemės paviršiaus geognostiniai žemėlapiai su keleto ženklų litologine legenda, senojo universiteto mineralogija dėstoma pagal supaprastintą sistemą, praktinės naudos nedavę druskų ar geležies rūdos paieškos, bet pirmi svarbūs paleontologiniai radiniai apibūdintų pirmąją šio laikotarpio pusę kaip sudėtingą gimstančios mokslo krypties epochą. Antroji šio laikotarpio pusė nuo 1850 iki 1918 m. gana netikėtai pasižymi kaimyninių šalių mokslininkų tyrimais ir publikacijų gausa. Tiriamų objektų spektras buvo platus, tirta atodangos, fosilijos, gintaras, mineraliniai šaltiniai, statyboms mineralinės žaliavos. Geologiniai žemėlapiai jau turėjo geologinių sistemų, o devono – skyrių padalas, tačiau ribos tarp stratigrafinių padalinių buvo spėjamos, schematinės. Keletas 1 : 10 varstų mastelio geologinės nuotraukos planšetų buvo kartografuoti detaliau. Taigi, šis laikotarpis užsibaigė sulig Pirmuoju pasauliniu karu. Socialinės istorinės krašto gyvenimo sąlygos buvo itin nepalankios: pergyventi trys valstybės padalijimai ir Žečpospolitos okupacija, 1830, 1831 ir 1863 m. sukilimai, represijos ir trėmimai, žmonių rusinimas ir lenkinimas, lietuviškos spaudos draudimas gniuždė gyventojų gerovę, bet nepalaužė tautinės dvasios.1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, kraštas neturėjo nei vieno profesionalaus geologo. Įkūrus lietuviškas mokslo įstaigas, prie švietimo vairo stojus naujai 33-mečių kartai, teko viską pradėti iš naujo. Tiesa, buvo nemaža bibliografija. Tačiau reikėjo dar beveik 20 metų ekspedicijų ir nepailstamo mokslinio darbo siekiant išspręsti apatiniojo „paleozojo“ klausimą, sukurti devono muldos, formuojančios geologinių sluoksnių logiką ir architektūrą visoje Baltijos sineklizėje, paradigmą ir suformuoti moderniosios geologijos pagrindus (p. 19).

ENThe initial period of the geological investigations of our country, which lasted over 150 years, from 1764 to 1918, turns out to be quite motley. The first simple geognostic maps of the Earth’s surface were with a few signs in the lithology legend, mineralogy was taught at the old Vilnius University according to a simplified system, search for salts or iron ore was not of practical use, but the first important palaeontological findings would characterize the first half of this period as a complex epoch of a nascent scientific direction. The second half of this period, from 1850 to 1918, is quite unexpectedly characterized by research and abundance of publications by scientists from neighbouring countries. The range of researched objects was wide – outcrops, fossils, amber, mineral springs, mineral raw materials were investigated. Geological systems already appeared on geological maps, the Devonian was already divided into series, but the boundaries between stratigraphic units were still a guesswork and schematic. Several midscale geological maps were constructed. This period ended with the First World War. The socio-historical conditions of life were extremely unfavourable in the region because of division and later occupation of Žečpospolita, uprisings of 1830/31 and 1863, repressions and deportations, russification and subjugation of people, banning of the Lithuanian press, which crushed the wellbeing of the population, but did not break the national spirit. In 1918, when the Independent State of Lithuania was restored, there was not a single professional geologist in the country. After the establishment of Lithuanian scientific institutions, when a new generation took the helm of education, everything had to be started anew. Rich bibliography was the basis for new geological investigations. However, almost 20 years of expeditions and tireless scientific work were needed to solve the question of the Lower Paleozoic.