Juozas Gabrys apie jaunuomenės švietimą Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse XX amžiaus pradžioje

LTStraipsnyje siekiama nustatyti J. Gabrio lyginamosios pedagogikos veikalo pasirodymo socialines bei politines prielaidas, atlikti veikale išdėstytų pedagoginių idėjų lyginamąją analizę, išanalizuoti J. Gabrio pedagoginių idėjų svarbą Lietuvos švietimo raidai bei skatinti studentų, jaunųjų pedagogų domėjimąsi lyginamąja pedagogika, kitų šalių švietimo patirtimi. Siekiant iškeltų tikslų, atlikta J. Gabrio veikalo turinio analizė, literatūros šaltinių analizė bei pritaikytas mokyklų bei mokymo sistemų aprašomasis-lyginamasis metodas. J. Gabrys (Paršaitis) - lietuvių lyginamosios pedagogikos pradininkas, aktyvus inteligentas, savo darbais norėjęs padėti Lietuvai, rūpinęsis jos ateitimi. Už lietuviškos spaudos platinimą 1899 m. buvo suimtas, kalintas bei ištremtas iš Lietuvos. Grįžęs iš tremties jis kaip Lietuvos demokratų partijos narys dalyvavo mokytojų sąjungos bei valstiečių sąjungos veikloje, buvo Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis. Jo veikalas "Jaunuomenės švietimas kitur ir pas mus" (1906) yra reikšmingas lietuvių lyginamosios pedagogikos istorijai. Apibendrinant analizę, daromos išvados apie J. Gabrio idėlį į mokyklų Lietuvoje steigimą. Norėdamas parodyti Lietuvos žmonėms, koks kontrastas tarp Lietuvos prastų, skurdžių, "niekam tikusių mokyklų" ir pavyzdingų mokyklų labiau išsivysčiusiose Skandinavijos šalyse - Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, parašo veikalą "Jaunuomenės švietimas kitur ir pas mus". Autorius šiame veikale ypač daug dėmesio skiria Danijos aukštesniosioms sodžiaus mokykloms. Pasak J. Gabrio, Lietuvos ateities gerovė priklausys tik nuo apsišvietusio jaunimo. Siekdamas tobulinti Lietuvos švietimą J. Gabrys siūlo remtis Danijos ir kitų Skandinavijos šalių švietimo patirtimi.

ENJ. Gabrys (Parsaitis) - the initiator of comparative pedagogy and an active spreader of Lithuanian press. He went down in history as the author of the work "Jaunuomenės švietimas kitur ir pas mus". This work reveals the situation in Lithuania, Denmark, Norway, Finland and Sweden at the beginning of the 20l h century. The article discusses social and political presumptions of the appearance of J. Gabrys work. It also reveals the most important pedagogical ideas (formation of closer relation between teachers and schoolchildren and their positive attitudes towards aducation; improvement of morality and spirtuality etc.) including their comparative analysis. The work also dicloses the pedagogical experience of Scandinavian countries, suggested for Lithuania's adoption by J. Gabrys. The significance of J. Gabrys' pedagogical ideas for the further development of education in Lithuania is emphasized, as well.