Terminologinė medicinos leksika lietuviškuose 1738-1831 metų Prūsijos valdžios įsakuose

LTNuo XVI a. Prūsijos valdžia pradėjo leisti įsakus, kurie taip pat buvo verčiami į lietuvių kalbą. 104 lietuviški įsakai buvo išleisti atskiru leidiniu "Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams" (1960). Šiame straipsnyje nagrinėjami 12 XVIII ir XIX a. lietuviškų įsakų, skirtų sveikatos dalykams. Juose rasta per 500 vienažodžių ir sudėtinių pavadinimų, kurie suskirstyti į šias reikšmines grupes: 1) žmogaus kūno dalys ir organai bei jų gaminami skysčiai, 2) žmonių ligos ir jų požymiai, 3) naminės gydymo priemonės, 4) asmenys, 5) veiksmai, būsenos, ypatybės, 6) įstaigos, 7) dokumentai. Straipsnio autorės teigimu, įsakuose vyrauja lietuviška terminologinė medicinos leksika, nors juos skirtingu laiku vertė skirtingi vertėjai. Didelė dalis žodžių dabar yra tapusi oficialiais medicinos terminais. Tai beveik visi pirmos grupės žodžiai (akis, dantis…), antros grupės ligų ir jų požymių pavadinimai (baimė, karštis…), ketvirtos grupės asmenų pavadinimai (gydytojas, kūdikis…) ir penktos grupės veiksmų, būsenų, ypatybių pavadinimai (miegas, nėštumas…). Kai kurie žodžiai dabartinėje medicinos terminijoje neprigijo: vieni žodžiai pasenę ar siauros tarmybės (grobas, nuomirulis), kiti -- gyvojoje kalboje nepaplitę, randami tik rašytiniuose šaltiniuose (baltinys, gyvgyslė, šniurkšlė), treti neprigijo dėl vulgaraus atspalvio (myžalai). Skolinių -- slavizmų ir germanizmų -- straipsnio autorės rasta kiekvienoje reikšminėje grupėje, bet daugiausia jų naminių gydymo priemonių pavadinimų grupėje. Čia slavizmai ir germanizmai pasiskirstę beveik po lygiai.Reikšminiai žodžiai: Medicinos terminija; Lietuviškas žodis; Skolinys; Hibridas; Medical terminology; Lithuanian word; Borrowing; Hybrid.

ENSince the 16th c., Prussian government began issuing orders that were translated to the Lithuanian language. One hundred and four Lithuanian orders were published by separate publication “Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams” (1960). This article analyses 12 orders of the 18th and the 19th c. aimed at health issues. In them, the author found 500 single word and complex titles grouped in the following key groups: 1) human body parts, organs, and liquids produced by them; 2) human diseases and their symptoms; 3) domestic treatment means; 4)persons; 5) actions, states, and particularities; 6) institutions; and 7) documents. Upon the author of the article, orders are written using Lithuanian terms of the area of medicine, although they were translated by different translators in different time. Large part of words now has become official medicinal terms. These are almost all words of the first group (akis, dantis…); names of diseases and symptoms from the second group (baimė, karštis…); names of persons from the fourth group (gydytojas, kūdikis…); and names of actions, states, and particularities from the fifth group (miegas, nėštumas…). Some words were not established in contemporary medicine: some became too old or of narrow dialect (grobas, nuomirulis), while the others were not popular in life language and found only in written sources (baltinys, gyvgyslė, šniurkšlė), and the third ones were rejected due to vulgar shade (myžalai). The author of the article found borrowings, Slavisms and Germanisms, in each key group, but the greatest part of them was contained in a group of names of domestic treatment methods. Slavisms and Germanisms constituted almost the same parts.