Vosylius Sezemanas : savastis, kitybė ir laikas

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėVosylius Sezemanas : savastis, kitybė ir laikas
Kita antraštėVosylius Sezemanas : self, the otherness and time
AutoriaiSverdiolas, Arūnas
ŠaltinisSambalsiai: studijos, esė, pokalbis / sudarytojos: Aistė Birgerė, Dalia Čiočytė Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 57-73.
Reikšminiai žodžiai
LTFenomenologinė filosofija; Savastis; Kitas; Kitybė; Laikas
ENV. Sezemanas; Phenomenological philosophy; Self; The Other; Otherness; Time
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje aptariama Vosyliaus Sezemano, lietuvių filosofijos klasiko, palikimas. Svarstoma, kad klasika yra tai, kas kultūroje gyvuoja, prie ko nuolat grįžtama, kas vis iš naujo aktualizuojama. Keliamas klausimas, kokią reikšmę ir kokį poveikį mūsų mąstymui turėjo ar turi J. Girniaus, A. Maceinos, S. Šalkauskio veikalai, kokius pėdsakus jie palieka lietuvių kultūroje. V. Sezemano kūryba Lietuvoje yra sulaukusi palyginti nemaža dėmesio, jo darbai yra leidžiami ir skelbiami žurnaluose, jo rankraštynas saugomas Vilniaus universiteto ir Martyno Mažvydo bibliotekose. Šio filosofo tyrėjai pastebėjo, kad Sezemano istorinė filosofinė vieta – tai slinktis nuo marburgiškojo neokantizmo prie neapibrėžto idėjų komplekso, apibūdinamo kaip kritinis realizmas ar ontologinė problematika. Jo kūryba siejama su rusų intuityvistine filosofija, pirmiausia su N. Losskiu, Sezemano mokytoju. Galima teigti, jog Sezemanas neišplėtojo savos filosofinės kalbos, o naudojosi iš daugelio šaltinių skolintomis idiomatikomis, pildydamas jas vieną kita, o kartais ir kritikuodamas vieną, pasitelkdamas kitą. Jis buvo jautrus tikrai naujiems ir vertingiems dalykams. Filosofinės istorinės Sezemano idėjų analizės, matyt, bus tęsiamos, juolab kad jas galima aptarti ne tik filosofiniu istoriniu, bet ir analitiniu konstrukciniu požiūriu

ENThe article discusses the heritage of the Lithuanian classic philosopher, Vosylius Sezemanas. It is argued that classics is what takes roots in culture, what one constantly returns to, and what acquires renewed importance again and again. The article examines the significance and the impact on our thinking of the works of J. Girnius, A. Maceina, and S. Šalkauskis, as well as the traces they left in the Lithuanian culture. V. Sezemanas’ work has received relatively substantial attention in Lithuania – his works are published and appear in journals, and Vilnius University and Martynas Mažvydas libraries keep a collection of his manuscripts. The students of this philosopher noted that Sezemanas’ historical philosophical position is a movement from the Marburg School of Neokantianism to an undefined set of ideas that may be described as critical realism or ontological issues. His work is related to Russian intuitivist philosophy, primarily with Sezemanas’ teacher N. Lossky. It may be argued that Sezemanas did not develop his own philosophical language but used idiomatic expressions borrowed from multiple sources, supplementing them with each other by sometimes criticizing one and accepting the other. He was sensitive to truly innovative and valuable things. The analyses of Sezemanas’ historical philosophical ideas will probably continue, since they can also be discussed not only historically philosophically but also analytically constructively.

Mokslo sritisFilosofija / Philosophy
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1675
Atnaujinta2020-09-11 18:17:42
Metrika Peržiūros: 3