LTStraipsnyje nagrinėjama, kaip globalizacija, kultūrų sąveika ir medijų technologijos pakeitė meno tyrinėjimus ir suvokimą, sutelkiant dėmesį į André Malraux ir Jurgio Baltrušaičio idėjas. Malraux, pasiūlęs „įsivaizduojamo muziejaus“ koncepciją, teigė, kad meno kūriniai patiria metamorfozę laiko tėkmėje. Jis pabrėžė, kad meno formų reikšmės kinta, priklausomai nuo istorinių ir kultūrinių kontekstų. Baltrušaitis tyrinėjo meno formų gyvenimą, jų „prabudimus“ ir kultūrines sandūras. Jo komparatyvistiniai meno istorijos tyrimai atkreipė dėmesį ne tik į marginalius Vakarų, bet ir Rytų meno reiškinius. Abu mąstytojai lyginamuosiuose meno formų tyrimuose pabrėžė belaikiškumą ir anachronizmus. Malraux išplėtojo meno psichologiją, o Baltrušaitis – empirinius tyrimus, peržengiančius kultūrines ribas. Malraux idėjos išlieka aktualios šiandieninėje skaitmeninėje epochoje, kurioje meniniai vaizdai be paliovos reprodukuojami, o kultūros hibridizuojasi. Jo „muziejaus be sienų“ samprata reikšminga muziejininkystėje ir medijų diskurse. Baltrušaičio darbai prisidėjo prie Europos meninės tapatybės supratimo globaliame kontekste. Malraux metamorfozės teorija įtvirtino humanistinę, egzistencialistinę meno viziją – meno, kuris keičiasi priklausomai nuo laiko, konteksto ir žiūrovo žvilgsnio. Esminiai žodžiai: André Malraux, Jurgis Baltrušaitis, metamorfozė, anachronizmas, įsivaizduojamas muziejus, reprodukcija, belaikiškumas.
ENThe paper examines how globalization, cross-cultural interactions, and media technologies have reshaped the study and perception of art, focusing on two key thinkers: André Malraux and Jurgis Baltrušaitis. Malraux, known for his concept of the Imaginary Museum, argued that artworks undergo metamorphoses over time and across cultures. He believed that art should be understood not through fixed meanings, but through its evolving dialogue with different historical and cultural contexts. Baltrušaitis explored anomalies, cultural crossovers, the persistence and awakenings of artistic forms. His work brought attention to non-Western and marginalized art traditions through comparative and historical research. Both thinkers emphasized timelessness, anachronism, and the comparative evolution of art. While Malraux developed the psychology of art, Baltrušaitis provided empirical analysis that transcends cultural boundaries. Malraux’s ideas are relevant in a digital world of constant image reproduction and cultural hybridization. His idea of a “museum without walls” remains influential in contemporary museology and media. Baltrušaitis’s works contribute to an understanding of European artistic identity within a global framework. Ultimately, Malraux’s theory of metamorphosis challenges traditional aesthetics and affirms a humanist, existentialist vision of art that evolves with time, context, and the viewer’s gaze. Keywords: André Malraux, Jurgis Baltrušaitis, metamorphosis, anachronism, imaginary museum, reproduction, timelessness.