Jurgio Maciūno Fluxus

LTJurgis Mačiūnas (George Maciunas, 1931–1978) yra išskirtinis lietuvių kilmės menininkas – jo kūryba toli peržengia lokalines lietuvių dailės istorijos ribas ir užima svarbią vietą septintojo dešimtmečio avangardo judėjime. Jo meno samprata formavosi veikiama jau nelietuviškųjų dailės tradicijų, o Vakarų, visų pirma – Amerikos meno raidos. Šiame straipsnyje gvildenamas J. Mačiūno sukurtas Fluxus judėjimas kaip meno istorijos reiškinys – jo ištakos, principai ir raida. Fluxus judėjimui Mačiūnas buvo tai, kas Sergejus Diagilevas XX a. pradžios rusų menui, Andrė Bretonas – siurrealizmui, - jis buvo organizatorius, impresarijus, leidėjas ir idėjinis vadas. Fluxus nariai paskatino daugelį meno rūšių – performansą, video, konceptualųjį meną, postmodernistinę dailininko knygą, multiplius ir t.t. Tai buvo vienas radikaliausių eksperimentinių septintojo dešimtmečio judėjimų, įtvirtinęs naują, alternatyvų meninio mąstymo būdą ir dar nežinomą kūrybos sampratą. Fluxus veiklos vertė slypi futurologiniuose Fluxus projektuose – drąsiuose socialiniuose meno uždaviniuose, ekonomiškuose ateities projektuose, eksperimentiniuose meno žaidimuose, skatinančiuose novatoriškus atradimus, naujoje meno, kaip tyrinėjimo formos, sampratoje, tradicinės dailės prietarų ir apribojimų atsikračiusioje inžinerinėje bei technologinėje kūryboje.

ENJurgis Mačiūnas (George Maciūnas (1931-1978) is clearly distinguished among his fellow artists of Lithuanian emigration by his work, which not only markedly transcended the boundaries of Lithuanian art, but also occupied an important place in the general avant-garde movement of the 1960s. This conception of art crystallized not under the influence of Lithuanian art traditions, but as aftermatch of the Western (mainly American) art movements. Maciūnas was an organiser, impresario, publisher and ideological leader, and his place in the movement of Fluxus is similar to that of Sergei Diaghilev in the Russian art of the start of the twentieth century or Andre Breton in Surrealism. The members of Fluxus were instrumental in the rise of many new types of art - video art, performance, conceptual art, artist books, multiples, etc. It was one of the most radical experimental movements of the 1960s, which initiated a new alternative of artistic thinking and a new creative conception. This article aims at revealing Maciūnas' Fluxus as an artistic phenomenon, its roots, principles and development. It comprises an analysis of literature , devoted to this movement, which has been enjoying world-wide recognition since the eighties. Large retrospective exhibitions were held in Europe and in the USA in the last two decades of the century, and in the nineties they reached Lithuania. The article also deals with the principal Fluxus collections throughout the world and their investigations. Maciūnas' biography, his education and the rise of Fluxus are analyzed. The members of Fluxus, instead of creating élite art, turned the everyday triviality in to a source of artistic activity in the hope of democratically involving all people in art and thus making the professional artist redundant. Their goal and ideal was the elimination of the boundaries between art and life.