Guggenheim's global travel and the appropriation of a national avant-garde for cultural planning in Vilnius
LTGlobalizacijos ir taip vadinamos naujosios ekonomikos sukeltas procesas ženkliai pakeitė miesto kultūrinį planavimą. Ne tik apsipirkimo alėjos, nauji stadionai ir daugiafunkciniai pramogų ar poilsio kompleksai, bet ir menas pradėtas traktuoti kaip potencialus miesto augimo katalizatorius. Besivaržantys postindustriniai miestai stengiasi pritraukti kuo didesnį lankytojų ir svečių skaičių, siūlydami „daugiau kultūros“, tuo tikslu žymiai praplėsdami paslaugų sektorius ir padidindami įplaukas į miesto biudžetą. Guggenheimo muziejaus Vilniuje retorikos analizė yra nepavykusio miesto planavimo atvejo studija, ji suteikia svarbią medžiagą platesnei diskusijai apie neoliberalią kultūrą, ypač susijusią su taip vadinamais Naujosios Europos miestais. Retorinė jungtis tarp globalaus muziejaus ir vėl atrasto „Fluxus“ avangardo Lietuvos sostinėje tapo naujo tipo vadovavimo kultūrai atnaujinimo kampanijos raktiniu komponentu. 2007 m. lietuviškojo „Fluxus“ sentimentas neatskiriamai susijęs su tarptautiniais partneriais – Guggenheimo ir Ermitažo muziejais – per Jono Meko vizualiųjų menų centro įsteigimą. Ermitažo-Guggenheimo muziejaus institucinis pirmtakas nušviečia charakteringą būdą globaliam muziejui įsilieti į vietinę ekonomiką. Tuo tarpu specifinė lietuviškojo Guggenheimo polemika pasižymi nuosava dinamika. Straipsnyje analizuojamas kultūra grindžiamas miesto atsinaujinimas ir globalus muziejus, Guggenheimo globalaus turizmo politika, nauja ekonomika Vilniaus miesto kultūriniame planavime, Vilniaus Bilbao efektas, „Fluxus“ ir Lietuvos santykis, pasaulinio menininko pilietybė.
ENAnalysis of the Guggenheim museum's rhetoric in Vilnius - a case study of a 'failed' city planning - provides important material for a broader discussion about neo-liberal culture, especially with regard to cities of so-called New Europe. A rhetorical connection between the global museum and a rediscovered Fluxus avant-garde in the Lithuanian capital became a key component of a new type of culture-led regeneration campaign. In 2007 Lithuanian Fluxus sentiment became inextricably connected with international partners - the Guggenheim and the Hermitage museums - through the establishing of the Jonas Mekas Visual Art Center. This institutional predecessor of the Hermitage-Guggenheim museum illuminates a specific way the global museum taps into the local economy and symbolic production. While the specifics of the Lithuanian Guggenheim controversy have their own dynamics, the larger discourses that localize neo-liberal cultural policy throughout the world are worth broader attention.
