Neopierwiastki litewskie na -s-

LTDaugelis lietuvių kalbos priesagų, ypač tos, kurios prasideda sonorantais (/, r, m, n, v), iš pažiūros turi variantų su -s-, pvz. šalia priesagos -la- (kreklas, mėšlas) skiriamas variantas -sla- (girslas, kaislas, krislas), šalia -ra- (skudras, sdpras, vairas) - variantas -sra- (gaisras, timsras) ir pan. Sinchroniniu požiūriu atmainos be -s-paprastai pridedamos prie šaknų, kurios baigiasi obstruentu, o atmainos su -s-pridedamos prie šaknų, kurios baigiasi priebalsiu, dvibalsiu arba dvigarsiu. Siame straipsnyje keliama mintis, jog tariamieji priesagų variantai su -s- (sla-, -slā-, -siu-, -slė-, -sra-, -srā-, -sma-, -smė-, -sna-, -snā-, -sni-, -snu-, -sniu-, -sva-, -svā-) kilę iš tam tikrų veiksmažodinių formų (bendračių su baigmeniu -sti, esamojo laiko formų su baigmeniu -sta, atematinių esamojo laiko formų su baigmeniu -sti, iteratyvų su baigmeniu -styti) resegmentacijos. Bendraties formą ėsti <*ėd-ti resegmentavus kaip ės-ti buvo sukurta antrinė šaknis ės-, kuria buvo paremti tokie dariniai, kaip ėslus, ėsnus ir pan. Jie aiškintini kaip ės-lus, ės-nus ir pan., o ne kaip *ėd-slus, *ėd-snus ir pan. Tokiu būdu šalia daugumos dantinį obstruentinį baigmenį t, d turinčių šaknų buvo sukurti variantai su -s-. Panašiai tokiu esamojo laiko formų su -sta, (temsta arba tiksliau *tîmstd) pagrindu resegmentacijos keliu (*tims-ta) buvo sukurtos tokios antrinės šaknys kaip t ims- (timsras). Tradiciškai literatūroje postuluojami sigmatiniai daugelio priesagų variantai (sla greta -la- ir pan.) tokiu būdu pasirodo esą nereikalingi.

ENA peculiarity of Lithuanian word formation is that many suffixes, mainly those containing sonorants (l, r, m, n, v) have apparently developed sigmatic varieties, e. g. -sia- alongside -la-, -sra- alongside -ra- etc. Synchronically, the asigmatic variety is usually added to roots ending in an obstruent, whereas the sigmatic variety is preceded by a vowel or a diphthong. It is argued in this article that the apparent sigmatic varieties result from the resegmentation of certain verbal forms (infinitives in -sti, presents in -sta, athematic presents in -sti and iteratives in -stytį) in which -sarises from dissimilation before dental obstruents, e.g., the resegmentation of ėsti as ės-ti gave rise to a refashioned root ės- evident in éslùs (to be segmented ės-lus rather than ed-slùsj. In this way, refashioned roots in -s- have developed alongside most roots originally ending in dental obstruents. The sigmatic varieties ascribed in the literature to many suffixes can thus be dispensed with.