Kai kurie lingvistikos bei folkloristikos sąlyčiai su archeologija
LTTyrimo objektas - folkloro bei kalbos duomenys, ypač vietovardžiai, susiję su archeologijos bei istorijos temomis. Konkrečiau - žodžio ragana ir vietovardžių su sandu ragan- analizė tautosakos kontekste bei raganos, kaip mitinio personažo, kilmė. Svarstoma ir vietovardžio Spigino ragas (prie Biržulio ežero, kur esama neolito kapų) etimologija. Nuskendusio Raigardo klausimas nagrinėjamas ryšium su laidosena vandenyje (pelkėje). Tikslas - paskatinti tarpdisciplininius lingvistikos, folkloro bei archeologijos tyrimus, diskusijai pateikiant keletą naujų hipotezių. Metodai: istorinė lyginamoji kalbotyra, vidinė rekonstrukcija; semiotinė, naratyvinė teksto analizė. Išvados: Raganinės - tai greičiausiai vietos, vardą gavusios dėl laidojimo papročių. Spigino ragas gali būti giminiškas latvių raganos pavadinimui splgana. Rekonstruojamas laidosenos elementas: laužo liekanos po kremacijos užakėjamos. Tai galėtų paaiškinti, kodėl kai kuriose rytų baltų kultūrose nerandama kapinių arba kaulų degiminiuose kapuose. Iškeliama prielaida Raigardo slėnio pelkėje buvus laidojama. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Degintiniai laidojimai Lietuvoje; Ragana; Raigardas; Spigino ragas; Ežerų vardų kilmė; Lietuvių žodžių etimologija; Cremation in ancient Lithuania; Ragana (witch); Lake names etymology; Lithuanian words' etymology.
ENThe object of the research is the data of folklore as well as of the language, particularly place names being linked with the subjects of archaeology and history, more precisely - the analysis of the word ragana (witch) and of the place names with the element ragan- in the folkloristic context, as well as the origin of the witch as the mythic personage. Also, the etymology of the place name Spigino ragas (the Spiginąs horn) (nearby lake Biržulis, where burial ground of the Neolithic is present). The question of the sunk Raigardas has been investigated with reference to the way of burying the dead in the water (in a bog). The aim is to encourage interdisciplinary research on linguistics, folklore and archaeology by presenting for the discussion some new hypotheses. Concludingly Raganinės (the witch places) are most probably the ones that got their names because of būriai rites. The Spigino ragas may be related to the name of the Latvian spigana (a witch). The element of burying the dead being reconstructed: the survivals of the pilė used to be harrowed up. By this fact the explanation could be made why in some cultures of the Eastern Balts burial-grounds or bones in the cremated graves can not be found. Supposedly, the tradition of burying the dead in the bog of the Raigardas Valley ought to have existed. [From the publication]
- Mirusiųjų deginimo papročio refleksijos : padavimas apie Migonių piliakalnį / Laurynas Kurila, Vykintas Vaitkevičius. Tautosakos darbai 2011, 41, p. 107-134.
- Šventa Dubrė - Raigardas / Vykintas Vaitkevičius. Būdas. 2022, Nr. 1 (202), p. 11-16.
