Liaudies skulptūros suvokimas : Kunigiškių kaimo šv. Jurgis

LTStraipsnio objektas - šv. Jurgio skulptūra, esanti 1935 m. statytame sodybos koplytstulpyje Kunigiškių kaime, Šilalės rajone. Straipsnyje norima atskleisti liaudies skulptūros suvokimą kasdienėje kaimo žmonių (t.y. jos užsakovų ir vartotojų) aplinkoje; išryškinti suvokimo kitimą laike ir erdvėje. Autorė daro prielaidą: tyrinėjant liaudies skulptūrą būtina atsižvelgti į jos buvusį ir esamą kontekstą, kuris atskleidžia skulptūros prasmę autentiškoje aplinkoje ir jos pokyčius laike ir erdvėje. Įvairūs šventieji buvo suvokiami kaip tarpininkai tarp žmogaus ir Dievo, jais išreiškiamas žmogaus tikėjimas ir dievobaimingumas bei siekis užsitikrinti Dievo globą ir apsaugą sau, šeimai ir visam ūkiui. Bėgant laikui ir kintant liaudies skulptūros aplinkai, keičiasi ir skulptūros suvokimas. Stovėdama autentiškoje aplinkoje, aptariamoji šv. Jurgio skulptūrėlė šiuo metu yra praradusi pirmines funkcijas. Prarasdama pirminę paskirtį, liaudies skulptūra, primindama konkrečius šeimos narius ar įvykius, įgyja šeimos atminties simbolio prasmę. Be to, vis dažniau ima dominuoti estetinė skulptūros funkcija - statinys su skulptūromis suvokiamas kaip sodybos ir viso kaimo puošmena. Perkelta į muziejų fondus liaudies skulptūra tampa kultūros paveldo objektu ir iškelia kitus domėjimosi ja aspektus. Išryškėja naujos jos prasmės - tampa svarbi individuali savamokslių dievdirbių kūrybinė raiška, jų kūriniai suvokiami kaip meno objektai. Tačiau liaudies skulptūrą vertinant kaip meno objektą nereikėtų pamiršti jos buvusio (ir esamo) konteksto.Reikšminiai žodžiai: Šv. Jurgis; Koplytstulpis; Liaudies skulptūra; Ikonografija; Papročiai.

ENThe subject of the article is the sculpture of St. George in the chapel pillar in Kunigiškiai village, Šilalė area, built in 1935. The article attempts at revealing the comprehension of folk sculpture in the everyday environment of rural inhabitants (i. e. the customers and consumers of the sculpture) and highlighting the change of such perception in terms of time and space. The author makes the following presumption: when examining folk sculpture it is necessary to take into consideration its previous and existing context, which reveals the meaning of the sculpture in the authentic environment, as well as its changes in time and space. Different saints were perceived as mediators between man and God, they were used for expression of a person’s faith and godliness and attempts to ensure protection by God for oneself, one’s family and farm. As time passed and the environment of folk sculpture changed, the perception of the sculpture also changed. The sculpture of St. George under discussion, which is built in an authentic environment, has already lost its initial functions. While losing its initial purpose, the sculpture, which reminisces of specific family members or events, acquires the meaning of a symbol of a family memory. In addition, the aesthetic function of the sculpture starts to dominate – the structure with sculptures is perceived as a decoration of the manor and the entire village. A folk sculpture, moved to museum funds becomes an object of cultural heritage and raises other aspects of taking interest in it. New meanings of the sculpture emerge – it becomes important as an individual creative expression of self-taught artists, whose works are viewed as pieces of art. However, the previous, as well as the existing context of the folk sculpture should not be forgotten when evaluating it as an art object.

• Etnologija / Ethnology
• Menotyra / Arts
• Istorija / History