Abstrakcija ir įsijautimas W. Worringerio menotyros koncepcijoje

LTStraipsnis skirtas įtakingo vokiečių meno istoriko Wilhelmo Worringerio (1881-1965) abstrakcijos ir įsijautimo koncepcijos, pamatinių metodologinių nuostatų aptarimui, kritiniam mokslininko įnašo į menotyros idėjų ir metodų istoriją įvertinimui. Jame parodoma, kad Worringeris teoriškai grįsdamas autentiško meno viziją plėtojo meno nepriklausomumo nuo tikrovės idėją. Meno kūrinį jis aiškino kaip nepriklausomą tolygų gamtai organizmą, besiplėtojantį pagal savo specifinius dėsnius. Pagrindinė autentiško meno varomoji jėga čia yra "abstrakcijos sieka" arba "valia abstrakcijai", kuri istoriškai reiškėsi grynomis formos priemonėmis. Todėl ir meninė valia Worringeriui pirmiausia buvo valia formai. Šiuo aspektu žvelgiant, Worringeris buvo nuoseklus formaliosios mokyklos idėjų šalininkas, kadangi nuolatos priminė, kad menas, kuris nekalba grynomis meno formomis negali pretenduoti į tikro meno statusą ir tapti pilnaverčio mokslinio tyrinėjimo objektu. Worringerio koncepcijoje brėžiama neįveikiama demarkacinė linija tarp dviejų oponuojančių viena kitai magistralinių meno raidos tendencijų: įsijautimo ir abstrakcijos. Šių sąvokų atsiradimas Worringerio koncepcijoje liudijo apie formalizmo ir psichologizmo tendencijų suartėjimą XX a. pradžios menotyroje, kadangi Worringeris iškėlė abstrakcijos siekį ir vadinamąjį "formos instinktą" kaip aukščiausią žmogiškosios dvasios išraišką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: W. Worringeris; Menotyros metodologija; Abstrakcija; įsijautimas; Meninė valia; W. Worringer; Methodology of art critique; Abstraction; Emphaty; Artistic will.

ENIn this article the art criticism theory of the influential German art historian Wilhelm Worringer (1881- 1965) is considered. The main attention is focussed on the origin of the concepts of abstraction and empathy and on the methodology of their application. The anti-classical attitudes and rejection of Eurocenristic stereotypes in the analysis and assessment of pieces of art are concisely presented. The relatedness of Worringer's theory to psychological aesthetics and to A. Riegl's and K. Fiedler's ideas is shown. Special attention is paid to the historical classification of art into primitive, classical and Eastern. [From the publication]