Jono Rustemo kortos (žaidimo kortų virsmas meno kūriniu)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Jono Rustemo kortos (žaidimo kortų virsmas meno kūriniu)
Alternative Title:
Jan Rustem's playing cards (transmiting the game into the work of art)
In the Journal:
Acta Academiae Artium Vilnensis. 2000, t. 17, XIX-XX a. Lietuvos dailė. Edukacinis aspektas, p. 23-35. [AAAV]
Summary / Abstract:

LTXVIII a. pabaigos - XIX a. pradžios kultūrinė situacija parodo, kad J. Rustemo kortos, kurios be platesnio konteksto atrodo neįprastos ir labai originalios, iš tikrųjų yra senas reiškinys Lietuvos ir Vakarų Europos mene. XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje prie Vilniaus universiteto įsteigta vadinamoji Meno mokykla tapo profesionaliosios dailės orientyru. Toks orientyras buvo ir VU profesorius J. Rustemas. Kortas kaip estetinio lavinimo priemonę J. Rustemas pasirinko todėl, kad lošimas tarp XIX a. vilniečių buvo ypatingai populiarus. J. Rustemas satyrines kortas komponavo ilgą laiką net po G. Rislingo su I. Veisu paskelbtos prenumeratos. Tam jis piešė eskizus ir po kelis kortų variantus Iliustracijų medžiaga buvo pasirinkti liaudies tipų vaizdai, scenos iš miestiečių, bajorų, turkų, žydų, gatvės ar tistų, dvasininkų gyvenimo, parodijuoti antikiniai siužetai. Tokiu būdu į Lietuvos dailės istoriją trumpan įžengė vėliau ilgam išnykę motyvai: negriukai, žonglieriai, cirkininkai su beždžionėlėmis. J. Rustemas kortas kūrė pagal savo paties piešinius, atliktus laisva, spontaniška, o kartais ir preciziška maniera, apimančia bydermejerio stilių, tai yra stilių, kuriame buvo romantizmo, klasicizmo ir realizmo. Kortų atributika kito kartu su savo epochos poreikiais. Kortų istorija rodo, kad Vakarų Europoje jau buvo nemažai kortų, sukurtų Rustemo pasirinktu principu. Jos vadinamos transformuotomis - tai yra tokiomis, kur kortų akys įkomponuotos į piešinį ir kartu sudaro kompoziciją.

ENJan Rustem's playing cards are an original work of art which has survived to this day in virtue of Gotlib Kisling's copper etchings. The playing cards do not comprise a usual set, however, the dravings and the signs on the cards are joined into unanimous composition. The cultural situation in Vilnius at the end of the 18'b - the beginning of the 19'h century added to the occurrance of the cards. Card-playing was very popular among the then noblemen and the burgher, thus, playing cards as a means of aesthetical training have been created by Rustem who was influenced by the echoes of the epoch of the Enlightenment. The possibility of creating the cards because of his desire to consolidate his position in society hostile to him could not be rejected. There is a supposition that the idea itself might have been brought from Germany by Rustem where the transformed cards had gained a great popularity. At the beginning of the 19lh century satyrical representation of the environment was not characteristic of the representatives of art in Vilnius. By creating the work of art on playing cards Rustem became an originator of satyrical art. The number of his cards was increased by several graphic editions, there was a subscription to them and they were published in Vilčinskis' album "The album of Vilnius" (Album de Vilna) as well. This testifies to the fact that the cards had been functioning as a work of art; thus, Rustem's desinc was accomplished.

ISSN:
1392-0316
Related Publications:
Molinių pypkių analizės metodologiniai aspektai. Archaeologia Lituana. 2021, t. 22, p. 118-146.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/15885
Updated:
2020-07-28 20:26:26
Metrics:
Views: 86    Downloads: 15
Export: