Kaimynų tarpusavio santykiai bei liaudies etiketas XX a. Dzūkijos kaimo kasdienybėje

LTStraipsnyje analizuojami kaimynų tarpusavio santykiai bei liaudies etiketas Dzūkijos etnografiniame regione. Straipsnio tikslas - ištirti tradicinės kultūros liaudies etiketo stabilumą XX a. Dzūkijos kaimo žmonių kasdienybėje. Atliktas tyrimas parodė, kad žmonių bendravimas, pagrįstas liaudies etiketu, XX a. Dzūkijos kaimuose bei miesteliuose padėjo suformuoti ir palaikyti nuoširdžius tarpasmeninius santykius tarp kaimynų: nestokota pagarbos, tolerancijos, abipusės pagalbos privačiame gyvenime ir nelaimės atveju. Netgi kartais iškilę kaimynų tarpusavio nesutarimai buvo sprendžiami remiantis elgesio taisyklėmis. Tačiau XX a. Lietuvoje žinomas kaip kintančios socio-kultūrinės aplinkos ir sparčiai modernėjančios visuomenės laikotarpis, kuris lėmė tradicinės kultūros etiketo pokyčius (krikščioniškus pasisveikinimus pakeitė pasaulietiniai, tarp jų neišvengta rusicizmų ir anglicizmų; kolektyviniai kaimynų bendravimo papročiai pavirto paviršutiniškais, susvetimėjusiais, paremtais utilitarinėmis vertybėmis). Kita vertus, palyginti su kitomis Lietuvos sritimis, modernizacija Dzūkijos etnografiniame regione buvo lėtesnė. Tokia šio proceso eiga paaiškina, kodėl XX a. pabaigoje visame Dzūkijos etnografiniame regione, ypač Varėnos rajone, aptikta ir tradicinės kultūros etiketo elementų (krikščioniškus sveikinimus bei atsisveikinimus, kepurės kilstelėjimą sveikinantis, bendrą vaišinimąsi ir taip toliau). Tačiau, pastebėta, kad pastarieji išliko gyvi tiktai vyresnės kartos atmintyje ir veiksmuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dzūkija; Liaudies etiketas; Kaimynų tarpusavio santykiai; Normos; South Lithuania (Dzūkija); Folk etiquette; Relations between neighbours; Norms.

ENThe article analyzes the relations between neighbours and the folk etiquette in the ethnographic region of Dzūkija. The article aims at examination of the stability of the traditional culture folk etiquette in the everyday life of the rural people of Dzūkija in the 20th century. The performed study has shown that communication between people, based by the folk etiquette, in 20th century Dzūkija’s towns and villages helped to shape and support sincere relations between neighbours: the relations characterized with respect, tolerance and mutual support both in private life and in cases of emergency. Even disagreements between neighbours were resolved according to certain rules of behaviour. However the 20th century in Lithuania became the era of changes of the socio-cultural environment and rapid modernization of the society, which resulted in the changes of the traditional culture etiquette (the Christian greetings were replaced by secular ones, intervention of Russian and English languages was not avoided, the collective traditions of communication between neighbours became superficial, alienated and based by utilitarian values). On the other hand, compared to other areas of Lithuania, in the ethnographic region of Dzūkija the modernization was slower, which explains why at the end of the 20th century elements of traditional culture etiquette could be found throughout the entire Dzūkija, especially in Varėna district (Christian greetings, raising the hat when greeting a neighbour, common treats, etc.). However, it was noticed that the aforementioned elements remained vital only among people of the older generation.

• Etnologija / Ethnology
• Sociologija / Sociology