Piliakalniai-slėptuvės

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Piliakalniai-slėptuvės
Alternative Title:
Hill-forts-hiding places
In the Journal:
Lietuvos archeologija. 2001, t. 21, p. 399-412
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Šukionių piliakalnis; kėdainių rajonas; piliakalniai-slėptuvės; viduramžiai; Piliakalnis; slėptuvė; darbo įrankiai; žiemgaliai.
EN
Šukioniai hill-fort; Kėdainiai region; hillforts fiding places; Medieval Times; Hill-fort; hiding-pace; working tools; Middle Ages; semigallians.
Summary / Abstract:

LTKovų su Ordinu metu Lietuvos teritorijoje būta specifinės piliakalnių rūšies piliakalnių–slėptuvių, apie kurių buvimą ilgą laiką neturėta konkrečių duomenų. Remiantis Šukionių piliakalnio–slėptuvės teikiama medžiaga tarp esamų Lietuvos piliakalnių identifikuojamos dvi piliakalnių grupės, kurios gali būti skiriamos piliakalniams–slėptuvėms. Tai piliakalniais vadinamos gamtinių kliūčių supamos kalvos su menkais dirbtiniais gynybiniais įtvirtinimais ar net be jų, turinčios menką arba išvis be tyrinėjimų nefiksuojamą kultūrinį sluoksnį ir neturinčios papėdės gyvenvietės ir vadinamosios Pilalės - žemose vietose esančios nedidelės, neaukštos, iškiliu viduriu, be žymesnės aikštelės ar kultūrinio sluoksnio kalvelės, be jokių žmogaus veiklos pėdsakų. Iš pirmosios grupės iki šiol tyrinėti 2, iš Pilalių - net 7 piliakalniai, kurių medžiaga neprieštarauja jų skyrimui prie piliakalnių - slėptuvių. Pagal turimą labai negausią medžiagą Pilalės gali būti paliktos nedidelių bendruomenių, kurias sudarė tiek pasitraukę nuo Ordino puolimo baltų genčių likučiai, tiek ir pakartotinės vidinės kolonizacijos metu ankstyvajame etape (XIV–XV a. pirmoje pusėje) j ištuštėjusias žemes atsikėlę vietos gyventojai. Atsižvelgiant į turimus duomenis apie Pilalės, jas reikia apskaityti ir atitinkamai saugoti kaip specifinę Lietuvos piliakalnių rūšį.

ENHill-forts - hiding places of the Middle Ages in Lithuania present the objects that almost were not investigated and are not known to the science. No specific data on their existence were available for a long time. On the survey of Šukioniai hill-fort (Central Lithuania, Kėdainiai district) in 1998, valuable data for acquaitance with this group of objects were obtained. Šukioniai hill-fort is a hill with the height of 2.8 m surrounded by marshes, with the flat hill-top (with diameter of 10 m) surrounded with a rampart to 0.5 m. The hill-fort is known from the 20s of the 20th century, later it was partially destroyed while digging a quarry when many various finds were obtained. The remains of a defensive wall, obtained at the edge of the flat hill-top as well as 14 metal things, including an iron scythe, two hoes and a large buckle, found on the above-mentioned survey, allow to date the hill-fort to about the 14th century. The results of investigations showed that here a hide-out of residents was situated and it was annihilated with all the riches and even the people inside it. According to the Chronicle of Hermann Wartbergc, a hide-out of people was located in Šukioniai hill-fort and it was annihilated by the Livonian Order on its attack in August 1372. On the basis of materials on Šukioniai hill-fort - hideout, two groups of hill-forts that could be used as hideouts were singled out among the existing hill-forts of Lithuania.The first group includes hills surrounded by natural barriers and having poor artificial defensive fortifications (or no fortification); the cultural layer of such hill-forts is poor or generally cannot be fixed without an investigation; no foot settlement existed in such hill-forts. Among 150 hill-forts explored in Lithuania up to now only two ones may be included into this group: Antalgė (Eastern Lithuania) and Sauginiai (Northern Lithuania). The second group includes so-called in Lithuanian Pilalė - small and low hills with a higher middle part and no flat hill-fort or the cultural layer as well as no signs of human activities. Up to now, 7 pilalė's were explored: Auksūdis, Gaudučiai, Grigaičiai, Jakštaičiai, Pumpurai, Reketė and Vainagiai (all of them arc situated in the northwest Samogitia); in two of them (Auksūdis and Grigaičiai) archaeological materials were found as well. According to the available scanty materials, pilalc's could be left by small communities formed of remains of Baltic tribes removing after attacks of the Order and local residents settled themselves in the deserted territories on the early stage of the repeated internal colonization (in the 14th lst half of the 15th c.c). Taking into account the available data onPilalė's, they must be accounted and preserved as a specific type of Lithuanian hill-forts. [From the publication]

ISSN:
0207-8694; 2538-6514
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/15851
Updated:
2018-12-17 10:52:34
Metrics:
Views: 34    Downloads: 12
Export: