Tikėjimo kaip egzistencijos veiksnio ugdymas

LTTikėjimas tampa moksline ugdymo problema ryšium su Europos gyventojų sekuliarizacija. Nemažai jaunimo nesuvokia, kad tikėjimas yra fundamentalus mūsų žmogiškosios, taip pat ir tautinės egzistencijos pamatas. Tai stabdo jo kaip darnios asmenybės brandą. Straipsnyje gvildenama mokslinė problema – prieštaravimo tarp moksleivių sekuliarizacijos ir tikėjimo Dievu įveika ugdymo priemonėmis. Tokia problema Lietuvoje sistemiškai netiriama. Todėl sisteminės analizės metodu siekiama apžvelgti žmogaus religinio tikėjimo ir gyvensenos tobulinimo sąveikos modelį, jo realizavimo teorines ir praktines galimybes. Tikėjimo ir egzistencijos sąveikos koncepcija postuluoja veikti bei gyventi pagal religinio tikėjimo vertybes. Antra vertus, religinį tikėjimą būtina artinti prie žmonių gyvensenos, prie moksleivių būties ir buities sąlygų. Socialiai yra neprasminga tikėjimą Jėzaus mokymu paversti vien individualia uždara malda. Tikėjimo kaip žmogaus egzistencijos veiksnį reikia pradėti ugdyti nuo religinių ir socialinių pažiūrų, įsitikinimų formavimo ir tęsti praktinėje veikloje. Tikėjimo vertybių raiška įvairiose veiklos rūšyse gali tobulinti egzistenciją, tautos ir visuomenės materialinį bei dvasinį gyvenimą. Lietuvoje yra sąlygos rengtis savo ir tautos pilnutinei egzistencijai. Jas reikia tobulinti, nes yra dar daug asocialių šeimų, valkataujančio jaunimo, daug materialiai neaprūpintų ir psichologiškai neparengtų vaikų, gyvenančių globos namuose. Jei krikščioniškos institucijos su valstybės pagalba galėtų gerinti minėtą tragišką jaunimo dalies būklę, šviesėtų tautos gyvenimas.

ENFaith becomes a scientific education problem in relation to secularisation of the European population. Many young people do not understand that faith is the fundamental basis of our human as well as national existence. This impedes their maturity as harmonious personalities. The paper explores a scientific problem – coping with the conflict between pupils’ secularisation and faith in God with the help of education means. This problem has not been systematically investigated in Lithuania. Therefore, the method of systemic analysis is used to overview the model of human religious belief and lifestyle improvement and the theoretical and practical opportunities of its realisation. The conception of faith and existence interaction postulates to act and live following religious faith values. On the other hand, religious belief should be made closer to people’s lifestyle, pupils’ existence and living conditions. It is socially meaningless to turn faith in Jesus’ teachings merely into an individual closed prayer. Faith as the factor of human existence should start to be developed from the formation of religious and social attitudes and beliefs and continued in practice. Expression of faith values in various types of activity may improve existence and the material and spiritual life of society and the nation. Lithuania provides the conditions for the preparation for complete existence of an individual and the nation. They have to be improved, because there are many asocial families, vagabond youth, materially unprovided and psychologically unprepared children living in child care homes. If Christian authorities together with the state improved the mentioned tragic situation of this part of youth, the life of the nation would brighten up.