Sutrikusios klausos asmenų, studijuojančių aukštojoje mokykloje, problemos ir jų sprendimo būdai

LTNors kurtumas vadinamas „nematoma negalia“, tačiau sutrikusios klausos žmonės dėl kalbėjimo barjero gana sunkiai integruojasi į visuomenę. Problemų dėl patiriamų sunkumų, atsiradusių dėl studijuojančiųjų negalios, kyla todėl, kad aukštosiose mokyklose nėra programų, pagal kurias būtų teikiama neįgaliųjų akademinius, socialinius ir psichologinius poreikius atitinkanti parama. Siekiant atskleisti sutrikusios klausos asmenų, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, studijų ypatumus, buvo atliktas tyrimas aštuoniose aukštosiose mokyklose. Tyrimo rezultatai parodė, kad pusei tyrime dalyvavusių neįgaliųjų paskaitų metu talkina gestų kalbos vertėjai. Tai labai palengvina suprasti dėstomą medžiagą. Aukštųjų mokyklų dėstytojai dažnai nesilaiko bendravimo su sutrikusios klausos asmenimis taisyklių: kalba greitai, tyliai, vaikšto po auditoriją, sukinėjasi, nepateikia konspektų, teikia studentui tik fragmentišką individualią pagalbą, paskaitų metu naudoja nepakankamai vaizdinių priemonių. Tie sutrikusios klausos studentai, kurie pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą yra įgiję specialiosiose kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklose, turi priprasti prie integracinio mokymosi, įveikti bendravimo su girdinčiaisiais sunkumus, atlaikyti pasitaikančią neigiamą girdinčiųjų nuostatą jų atžvilgiu. Kartais šis uždavinys yra pernelyg sunkus ir neįveikiamas, tad sutrikusios klausos studentai įgyja neigiamą integracijos patirtį. Galbūt dėl to dalis kurčių ir neprigirdinčių studentų pageidautų aukštąjį išsilavinimą įgyti specialiai suformuotose sutrikusios klausos studentų grupėse.

ENAlthough deafness is called an “invisible disability”, hearing-impaired persons find it rather difficult to integrate in society due to a speech barrier. The problems related to difficulties because of the disability of students arise due to the fact that higher schools do not have programmes which provide support meeting the academic, social and psychological needs of the disabled. Seeking to reveal the peculiarities of studies of hearing-impaired persons in Lithuanian higher schools, a research was carried out in eight higher schools. The findings show that half of the disabled who took part in the research receive help from sign language interpreters during lectures. This greatly facilitates the understanding of instructed material. Higher school teachers often do not follow the rules of communicating with hearing-impaired persons: they talk quickly and silently, walk and turn around the room, do not provide syllabuses, provide only occasional individual assistance to students and do not use enough visual aids during lectures. Those hearing-impaired students who have acquired basic and secondary education in specialised schools for deaf and hard-of-hearing people have to get used to inclusive studying, overcome the difficulties of communication with hearing people, and withstand their occurring negative attitude towards them. Sometimes this task is too hard and impossible, thus hearing-impaired students gain a negative experience of integration. It may be the reason why some deaf and hard-of-hearing students would like to acquire higher education in specially formed groups of hearing-impaired students.