Bažnytiniai juridiniai asmenys: religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigti juridiniai asmenys
LTLietuvoje neretai religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai traktuojami kaip įmonės, nes turi juridinio asmens teises. Tai rodo intensyvus susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir kt. institucijomis. Antai 2000 m. birželio 14 d. rašte Nr. 1-327-2000 Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei nurodoma, kad tiktai Bažnyčios ir jos organizacijų prigimties, jų sakralinės, socialinės bei tikybinės paskirties nesupratimas ir jos nerespektavimas rašto1 autorių įgalina teigti, kad egzistuoja "religinės bendruomenės" arba teigti, kad religinių bendruomenių (t.y. parapijų, bendrijų ir centrų, pavyzdžiui, vyskupijų ir arkivyskupijų) realizacines pajamas sudaro iš šių organizacijų išsiųsta produkcija, kitos materialinės vertybės, atlikti darbai. Parapijos patarnavimai, kaip antai: krikštai, santuokų palaiminimas, laidotuvės ir t.t. teikiami ne parapijos kaip juridinio asmens, o parapijoje dirbančių kunigų, kurių už šiuos patarnavimus gaunamos aukos nėra apmokestinamos valstybiniais mokesčiais. Todėl tampa neaišku, kokie darbai sudaro parapijos ar kitos religinės bendrijos realizacines pajamas. Šiame rašte yra ir daugiau teiginių, nesiderinančių su religinių bendruomenių ir bendrijų, nors jos ir yra juridiniai asmenys, statusu". Straipsnio tikslas - pabrėžti Katalikų Bažnyčios indėlį į juridinio asmens tapsmą, apžvelgti juridinio asmens pripažinimo Lietuvos Respublikos konstitucijose istorinę retrospektyvą.Straipsnyje analizuojama bažnytinių juridinių asmenų prigimtis, samprata, teisinių formų įvairovė, tradicinių bažnyčių bei religinių organizacijų statuso ypatumai. Straipsnis parengtas atsižvelgiant ne tik į Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitus įstatymus, bet ir į Katalikų Bažnyčios dokumentus. Jame siūloma Lietuvos teisės aktuose dažniau vartoti sąvoką "bažnytiniai juridiniai asmenys" vietoj gremėzdiškos "religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigti juridiniai asmenys" sąvokos, pabrėžiama tradicinių bažnytinių juridinių asmenų įtraukimo į juridinių asmenų registrą prasmė, ypatybės ir reikšmė.
ENIn Lithuania religious communities, societies, and centers are often treated like establishments because they have the rights of a juridical person. This was shown in the intense exchange of letters with the Republic of Lithuania Ministry of Finance, the State Tax Inspection at the Republic of Lithuania Ministry of Finance, and other institutions. For example, in the 14 June 2000 document No, 1-327-2000 to the Seimas (parliament) of the Republic of Lithuania and the Government of the Republic of Lithuania, it is pointed out that only the lack of understanding and respect for the nature of the Church and its organizations, their sacred, social, and religious purpose allows the authors of a document [.] to declare that religious communities" exist or to declare that the realized income of religious communities (i.e. parishes, societies, and centers, for example, dioceses or archdioceses) consists of the production issued from these organizations, other material values, completed works. The services, such as baptisms, blessing of marriages, funerals, etc., offered in parishes are not supplied by the parish as a juridical person but by the priests working in the parishes, and the donations they receive for these services are not subjected to state taxes. Thus, it become unclear which works make up the realized income of the parish or other religious society. In that document there are more assertions, incompatible with the status of religious communities and societies even though they are juridical persons.The article seeks to emphasize the contribution of the Catholic Church to the formation (of the concept) of a juridical person, to place in a historical perspective the recognition of a juridical person in the Constitutions of the Republic of Lithuania. The article analyzes the nature, conception, variety of legal forms of church juridical persons, and the peculiarities of the status of traditional churches and religious organizations. The article was prepared taking into account not only the Constitution of the Republic of Lithuania, other laws but also the documents of the Catholic Church. It proposes that the concept of church juridical persons" should be used more often in the legal acts of Lithuania instead of the cumbersome term of religious communities, societies, and centers together with the juridical persons established for implementing the goals of the same religion." It also emphasizes the meaning, peculiarities, and importance of entering the traditional church juridical entities into the register of juridical entities.
