Marijos Nekaltojo Prasidėjimo garsinimas nuo tėvo Stanislovo iki arkivyskupo Jurgio

LTDievo Apvaizda leido atsirasti, skleistis, ne kartą sunykti ir vėl atsigauti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo marijonų vienuolijai, kuriai palankią dirvą sudarė lenkų ir lietuvių tautų maldingumo pobūdis, ir kuri savo ruožtu tokį pamaldumą stiprino bei skatino. Ji neužsiskliautė šiųdviejų tautų lauke, pasirodė tinkama tarnauti Kristui ir Bažnyčiai keliuose žemynuose. Ištvėrusi persekiojimus, davusi daug gražių asmeninio šventumo ir lankstaus bei veržlaus apaštalavimo vaisių, šiandien ji darbuojasi 20-yje šalių, savo būryje turi netoli 600 17 tautybių narių. Nuostabiai panašios yra Marijonų steigėjo, garbingojo Dievo tarno tėvo Jėzaus Marijos Stanislovo Papčinskio ir atnaujintojo palaimintojo Jurgio Matulaičio biografijos: gausiais vargais paženklinta jaunystė, ligų pertraukiami mokslai, istorijos audrų sūkuriai ir persekiojimai, nepalaužiamas apaštališkas uolumas, gebėjimas suvokti svarbiausius kintančių laikų iššūkius Bažnyčiai ir į juos atsiliepti. Steigėją ir atnaujintoją, pirmuosius ir šiandieninius marijonus tarpusavyje jungiai ir įkvepia Atpirkėjo Motinos Nekaltojo Prasidėjimo paslaptis, teikianti jiems jėgų ir džiaugsmo, vilčių ateičiai. Pagarbiai bendraudama su Bažnyčios hierarchija ir remiama sąmoningų talkininkų pasauliečių, nedidelė marijonija yra reikalinga išganingiems Dievo Apvaizdos planams.

ENThere is a remarkable similarity in the biographies of Venerable Servant of God, Father Stanislaus Papczynski (1631-1701), the Founder of the Congregation of the Marian Fathers, and Blessed Jurgis (George) Matulaitis (1871-1927), its Renovator. Both of them suffered numerous hardships during their youth, their studies were interrupted by illnesses, they lived in periods of historical change and persecution, but through their unbreakable apostolic zeal they were able to understand the most important challenges of the changing times to the Church and knew how to respond to them. Both were interested by the mystery of the Immaculate Conception of the Virgin Mary and were involved in spreading its veneration. It is characteristic for Father Stanislaus, that he solemnly professed his faith in the Immaculate Conception of the Mary as a part of the heritage of the Catholic Church two centuries before the official promulgation of the dogma by Pope Pius IX. Blessed Jurgis testifies in his spiritual diary an ardent devotion to this mystery. The Constitutions of the Marian Congregation state that the Holy Mary, conceived without original sin, sympathizes with mankind and strengthens the faithful in the struggle against its sequels. The Marians have as their main goals: the veneration of the Virgin Mary and the imitation of her virtues, working in parishes and the media, the education of youth, prayers for the dying and for the holy spirits in Purgatory. […].