Lingvistiniai Martyno Vainilaičio žaidimai

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLingvistiniai Martyno Vainilaičio žaidimai
Kita antraštėLinguistic Plays by Martynas Vainilaitis
AutoriaiUdrienė, Loreta
LeidinyjeŽmogus ir žodis [Man and the Word]. 2005, 2, p. 41-44
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTPoezija, lietuvių
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje analizuojamos lingvistinio žaidimo atmainos Martyno Vainilaičio vaikų poezijoje. Dėmesys telkiamas į garsinę eilėraščio sandarą, žodžio skambesį, muzikalumą. Akcentuojamos poeto sąsajos su folkloru, analizuojama pati žemiausia lingvistinio žaidimo vaikų poezijoje pakopa – abėcėlės mokymo žaidimai. Jų kūrybinis principas – jutiminio gamtos suvokimo, vaiko stebinių ir poetinio įprasminimo jungtis. Aptariama fonetinė kalbos organizacija Vainilaičio tradicinės struktūros eilėraščiuose, dėmesys kreipiamas į instrumentinį kalbos skambesį, kurį lemia fonetinių junginių – aliteracijų, asonansų, onomatopėjų poetinė įvairovė. Pastebima, jog Vainilaičio garsų dariniai išsiskiria tonacija, atspalvių įvairove: nuo visiškos tylos iki begalinio dundėjimo. Teigiama, jog lyriniam subjektui garsų skambesys yra neatsiejama vizualaus ir jutiminio pasaulio dalis. Atkreipiamas dėmesys į mitinę lingvistinio žaidimo prasmę [Iš leidinio]

ENThe article analyses the variety of linguistic play in the children’s poetry of Martynas Vainilaitis. The focus is given to the phonic composition of his poems, to the sound of the words, their musicality. The poet’s relationship to folklore is emphasised and an analysis is made of alphabet learning games – the first step of the linguistic play in children's poetry. The creative principle of linguistic play is based on a combination of the sensory perception of nature, the child's observations and the poet’s interpretation. The phonetic organisation of the language of Vainilaitis’ poems of traditional structure is discussed. Attention is paid to the variety of the instrumental sound of his poetic language, which is predetermined by phonetic combinations – alliteration, assonance, onomatopoeia. It is noteworthy that Vainilaitis’ sounds are characterised by the variety of their tonality and shadings: from complete silence to the perpetual rumbling. It is said that for the lyrical subject the ring of the sounds is an inseparable part of the visual and sensory world. Thus, playful intonations and comic situations are very often reflected in the poems. Attention is also given to the mythical sense of linguistic play [From the publication]

ISSN1392-8600, 1822-7805
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1565
Atnaujinta2020-07-30 13:36:56
Metrika Peržiūros: 2    Atsisiuntimai: 1