Mykolo Merlino traktatui - 300 metų

LTStraipsnyje aptariamas Karaliaučiuje išleistas Gumbinės kunigo, dar laikomo Lietuvos bažnytinės rašomosios kalbos reformatoriumi, Mykolo Merlino traktatas "Principium rimarium in lingva Lithvanica" (Königsberg, 1706). Traktatas, rašytas vokiečių kalba su gausiais lotyniškais intarpais, yra dviejų dalių darbas. Pirmoje dalyje (p. 2-8) yra Karaliaučiaus universiteto teisės profesoriaus Johano Berento pratarmė, kur autorius giriamas už rūpinimąsi krikščionybės plėtra tarp "vargšų lietuvių". Merlinas siekiąs apvalyti lietuvių kalbą nuo svetimybių ir grąžinti jai senovinį puikumą, todėl Berentas ragina lietuviškų parapijų kunigus pritarti Merlino principams. Antra dalis - paties Merlino pratarmė (2 puslapiai) ir 26 puslapiai teksto, suskirstyto į 36 paragrafus. Traktato esmė yra atsakymas į klausimą, kaip reikia kalbėti su liaudimi, t. y. su lietuvininkais. Autorius kreipiasi į visus lietuvininkų kunigus, prašydamas pagalvoti, ar priimtinas jo pasiūlymas: su lietuvininkais reikia kalbėti taip, kaip jie patys kalba, taigi - paprastais, suprantamais, namuose vartojamais gimtosios kalbos žodžiais. Tačiau ne visų kasdieninių žodžių vartosena esanti priimtina, ją daugiausia gadiną germanizmai ir polonizmai, kuriuos reikią išmesti ir kalbėti grynai lietuviškai. Merlino idėjos buvo pažangios, atitiko to meto lietuvių kalbos norminimo poreikius, todėl turėjo didelę įtaką amžininkams. Tai iškilus lietuvių filologinės minties veikalas, apibendrinęs ir teoriškai įprasminęs Mažosios Lietuvos XVII a. pab. lietuvių bažnytinės kalbos praktiką ir nurodęs būdus, kaip kalbą tvarkyti ir norminti.Reikšminiai žodžiai: Traktatas; Rašto istorija; Screed; History of write.

ENThe article discusses the tractate "Principium Primarium in Lingva Lithvanica" (Königsberg, 1706), written by Michael Mörlin, the priest of Gumbinė, who is quite frequently dubbed the reformer of the Lithuanian written church language. The tractate, written in the German language with plenty of Latin insertions consists of two parts. The first part (pages 2-8) is the foreword by Johann Berent, professor at law of the University of Königsberg, in which the author is praised for his concern of development of the Christianity among the “poor Lithuanians”. Mörlin strived for cleaning the Lithuanian language of barbarisms and returning the old solidity to the language, therefore Berent encouraged the Lithuanian priests to accept the principles, outlined by Mörlin. The second part is the foreword by Mörlin himself (2 pages) and the third part is the 26 pages of text, divided into 36 paragraphs. The essence of the tractate is the answer to the question on how one should speak to the people, i. e. to Lithuanians. The author addresses all the Lithuanian priests with the request to think whether the following suggestion is acceptable: Lithuanian people should be spoken to in their own language, i. e, in simple, understandable and widely used words of their native language. However not all the everyday words can be used, since the use is corrupted by Germanisms and Polonisms, which should not be used. Mörlin’s ideas were innovative, they corresponded to the needs for standardization of the Lithuanian language of the time therefore they had a significant influence on his contemporaries. The tractate is a prominent work on Lithuanian philology, summarizing and sensing the practice of Lithuanian church language of the Little Lithuania of the end of the 17th century and outlining the ways for managing and standardizing the language.