Šv. Mikalojaus bažnyčia - krikščioniškoji erdvė ir laikas pagoniškai Lietuvai
LTBaltų gentys palyginti vėlai, tik XII a. pab.-XIII a. I pusėje, artimiau susipažino su krikščionybe (IX-XII a. Anscharijaus, Adalberto ir Brunono misijas galima laikyti trumpalaikėmis ir iš esmės nesėkmingomis. Neplito Lietuvoje ir krikščionybės stačiatikių versija, nors jau XI-XII a. pastatomos jų bažnyčios Polocke ir Gardine. Šiame straipsnyje nagrinėjama pačios seniausios išlikusios Vilniuje Šv. Mikalojaus bažnyčios architektūra - mėginama atsekti joje užkoduotų laiko ir erdvės modelių prasmė. Vos pažiūrėję į šį kulto pastatą, galime pasakyti, kad jo statytojai menkai laikėsi simetrijos ar proporcijų. Matyt, jie vadovavosi kita idėja. Nelengva rekonstruoti praeities dvasinių vertybių sistemas. Mes neturime galimybės prikelti ar aptikti tų laikų proto, minčių, ištartų žodžių. Galime naudotis tik materialiniu palikimu ir analizuoti jį vadovaudamiesi savo, XX a. pabaigos žmogaus, patirtimi, nuolatos klausdami: ar mes įžvelgiame tą patį, ką matė jie, gyvenę prieš šimtus metų? Galima daryti prielaidą, kad valdovo sutikimu ir pirklių lėšomis statytos Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios architektūra atspindėjo to meto krikščioniškosios Europos laiko ir erdvės modelius, modifikuotus pagal misijų reikalingo krašto (Lietuvos) specifiką siekiant gauti kuo didesnės naudos krikščionybei. Galbūt tai, kad krikščionybė Lietuvoje XIV a. pab. buvo priimta be didesnių konfliktų, yra dalis nuopelnų ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios statytojų bei dvasininkų, švelniai sodinusių krikščionybės daigus į lietuvišką pagonišką substratą.
ENThe article reviews the architectural investigations of the Vilnius St. Nicholas church. The investigations tried to establish the ideological attitude of the church builders in the XIV century, to ascertain how Christian cosmological ideas were reflected in the exterior of the oldest Lithuanian churches, how they were adapted for the circumstances of Lithuania, and how Baltic pagan cosmology affected Christian architecture. Recognizing that we have no way to find out the true answers to these questions, we make the hypothetical conclusion that the builders of the Vilnius St. Nicholas church had clear missionary aims. These aims were reflected in choosing the name for the new church as well as in the space and time models codified in this architecture. Possible points of contact between European Christian cosmology and Baltic cosmology were investigated as much as possible also taking into account the real historical conditions and development perspectives of Lithuania at that time.
