Sąžinės atradimas Lietuvoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sąžinės atradimas Lietuvoje
Alternative Title:
Discovering the conscience in lithuania
In the Journal:
Acta Academiae Artium Vilnensis [AAAV]. 2002, t. 24, p. 51-73. Tipas ir individas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje
Keywords:
LT
Semantika / Semantics.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama "sąžinės" sąvokos atsiradimas ir raida lietuvių raštijoje. Teigiama, kad sąžinės sąvoka pirmą kartą pasirodė ankstyvojoje evangelikų literatūroje. Pirmieji naujųjų laikų LDK intelektualiniai sąjūdžiai kūrėsi kaip visuotinai išplitusios pragmatiškumo nuostatos kritika, todėl XVI a. reformacijos literatūros istorija LDK yra sykiu ir evangelinės moralės formavimosi bei visuomenės kritikos istorija. Reformacinį naujųjų laikų intelektualinį entuziazmą skatino nuomonė, jog įmanomos visuotinės tiesos paieškos ir jos įgyvendinimas tiek asmeniniame žmogaus gyvenime, tiek viešojoje socialinėje ir religinėje erdvėje. Vienas tokių esminių tiesos patikrinimo kriterijų buvo sąžinės, perteikiančios visuotinį, bendrą vienos tiesos žinojimą, ir sąmoningą vadovavimąsi šia tiesa, kategorija. Dabartinės lietuvių kalbos vartosenoje "sąžinė" apibrėžiama kaip "vidinis balsas" ir siejama labiau su jausmu, nei žinojimu, kurį, kaip nesunku pastebėti, "sąžinė" žymi savo kilme, tuo liudydama istorines sąsajas su tiesos pažinimu. Lietuviškas žodis "sąžinė" sukurtas pagal aktualių ankstyvosios lietuvių raštijos kūrėjams kalbų - lotynų ir vokiečių - analogiją. Šiose kalbose "sąžinės" prasmė ir daryba identiška lietuviškam dariniui - lotyniškasis conscientia ir vokiškasis Gewissen yra paremti "žinojimo" šaknimi. Lietuviškas priešdėlis są, lotyniškasis con bei vokiškasis ge- nuorodos į bendrumą bei sąjungą ir privatų, asmenišką žinojimą sieja su visuotiniu. Bendruomenėn sutelkianti objektyvios tiesos pažinimo galimybė - šio žodžio darybinės logikos pamatas.Reikšminiai žodžiai: žodžio reikšmė; Senieji raštai.

ENThis article focused on the origin and representation of the concept of conscience in early period of the Lithuanian literature of Modern times. Many different sources demonstrate that the representation of the concept of conscience and the Lithuanian word "sąžinė" which signs this concept firstly appeared in the early Lithuanian Evangelical literature. The Lutheran Abrahamus A. Culvensis used the concept of conscientia as the main criteria of his own position seeking for the truth and fighting against the covetousness of the Catholic Church. The Lithuanian word was started to use in the works of the Lutheran Martinus Masvidius, the author of the first Lithuanian book. Firstly it was used as a loanword from the Polish (sumniene, sanmiene), since the 1570 also as a pure Lithuanian word "sąžinė", which was made up according the examples in Latin (conscientia) and German (Gewissen). The meaning of this concept in the works of Lithuanian Lutherans was directly connected with cognition of religious truth and was comprehended as the opposite to the Middle ages avaritia. It opposed the power of the individual mind to the institutional power. Since the 1559 Lithuanian Reformers started to use this concept as a part of the process of the Penance so giving to this concept a more precise however a more narrow theological meaning. By describing the semantic use of his concept in the 16 th century Evangelical literature this article also attempts to explain why later it started to be deprived of the initial meaning of cognition. In a result Lithuanian "sąžinė" lost its double sense which this term had in some other modem languages where it is derived from the Latin conscientia. [From the publication]

ISSN:
1392-0316
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/15552
Updated:
2018-12-17 11:01:37
Metrics:
Views: 55    Downloads: 9
Export: