M. Pečkauskaitės požiūris į motiną kaip į ugdymo veikėją

LTPasaulį vis dažniau sudrebina analogų neturintys nusikaltimai tautoms, atskiriems žmonėms, gamtai. Jaunėja nusikaltėlių, įvykdančių žiaurius nusikaltimus, amžius. Griūva šeimos institucija. Vis dažniau išgirstame apie pamestus, sužalotus vaikus, prieš kuriuos ranką pakelia motinos, jų sugyventiniai. Visa tai ir skatina ieškoti išminties krislų praeities pedagogikoje. Matyt, kažką svarbaus mes esame šiandien primiršę. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II apaštalinėje adhortacijoje „Familia ris Consortio“ sako: „Tėvų teisė ir pareiga yra esminė, ji susijusi su žmogaus gyvybės perdavimu; ši pareiga yra pirminė ir svarbesnė už kitų asmenų auklėjimą, nes meilė, jungianti tėvus su vaikais, yra išskirtinė; ji nepamainoma ir nepavaduojama, todėl visiškai negali būti per duodama kitiems nei jų įgyjama“. Tai esminiai žodžiai, kurie skatina atsigręžti į šeimą, siekiant stiprinti ją ir jos auklėjamąjį vaidmenį, nes jokios ugdymo institucijos negalės padaryti to, ką gali šeima. O šeimos šerdis – motina. Tai mes randame daugelio praeities pedagogų darbuose. M.Pečkauskaitės mintys šiandien itin aktualios, nes joms darė įtaką pažangiausi Vakarų Europos pedagogikos klasikai, jos atliepia žymiausių šių dienų ugdymo teoretikų keliamas mintis. Be to, daug paralelių galima išvesti tarp Motinos Teresės ir Marijos Pečkauskaitės altruistinės motiniškos nelaimingųjų globos veiklos.

ENThe article analyzes the attitude toward the mother as an educator presented by the famous Lithuanian educator of the 20th century, Marija Pečkauskaitė. The author draws parallels between the ideas expressed by Pečkauskaitė in the early 20th century and those raised by Mother Theresa at the end of the same century. Such parallels indicate that Pečkauskaitė’s pedagogical ideas have retained their significance up to the present time. While speaking about the educational role of a mother and disclosing her huge impact on the further development of personality, Marija Pečkauskaitė emphasized that this role was strongly conditioned by strong and harmonious family relationships. In her opinion, this was also the reason why it is very important to prepare girls for future family life. This issue is very relevant today when one can observe a decline in the stability of the family as an institution and the growth at an enormous pace in juvenile delinquency.