LTŽydų gyvenamajai erdvei nusakyti vartojamos kelios sąvokos - žydų kvartalas, žydų gatvė, getas, štetlas. Jos apibūdina savitą tam tikro laikotarpio, sociokultūrinės aplinkos, komunikacijos formų, ekonominių sąlygų nulemtą bendruomeninio gyvenimo modelį. Visi šie modeliai susiklostė derinant halachinius gyvenamosios aplinkos reikalavimus ir žydus priėmusių visuomenių apribojimus: gyventi nustatytame plote, neviršyti leistino sinagogų aukščio, neįrengti langų į miesto gatves, kuriomis eina religinės procesijos ir pan. Žydai kūrė tradicinio gyvenimo poreikiams tinkamą aplinką: statė sinagogą, mikvą, įsirengdavo kapines, patalpą chederiui; didesnėms bendruomenėms dar reikėjo ješivos, rabino namų, kahalo pastato. [Iš teksto, p. 71].