Niekada nepalikęs Lietuvos. Antano Tamošaičio veikla emigracijoje

LTAntano Tamošaičio kūryba bei veikla buvo plačiai aprašoma Amerikos ir Kanados lietuvių išeivių spaudoje, tautinę kultūrą puoselėjanti emigrantų pora buvo įdomi ir kanadiečiams. Nuo VII deš. dailininkas pradėjo eksponuoti kūrinius individualiose parodose, kurių per metus surengdavo po vieną ar po kelias. 1962 m. rugsėjo 22 d. Čikagoje, Čiurlionio galerijoje, po ilgoko tylos periodo įvyko pirmas svarbesnis dailininko prisistatymas. Vėliau kūrinių parodos rengtos kasmet: Čikagoje, Čiurlionio galerijoje (1963), Filadelfijoje ir Otavoje (abi 1964), Kingstone ir Otavoje (abi 1965), Detroite ir Otavoje (abi 1966), Toronte (1967), Sarnijoje (1967), Vindzore (1969), Monrealyje ir Vašingtone (abi 1970), Bostone (1971), Bramptone (1972), Vinipege ir Misisaugoje (abi 1974), Hamiltone ( 1975), Toronte (1976) ir t. t. Antano Tamošaičio veikla emigracijoje buvo nuosekli dar tarpukariu pradėtų lietuvybės puoselėjimo darbų tąsa. Išeivio veiklos kryptingumą lėmė palankiai susiklosčiusios aplinkybės, gyvenimas Kanadoje, kur labiau nei JAV buvo puoselėjamas tautinių mažumų etninis identitetas. Svarbų vaidmenį suvaidino ir jo komercinė gyslelė, gebėjimas gauti materialinės naudos iš meninės veiklos. Pagarbos vertas toli nuo tėvynės gyvenusio menininko pasiryžimas tirti tautodailės palikimą, juo remiantis kurti šiuolaikiškus dirbinius. Emigracijoje A. Tamošaičio neapleido tautinis idealizmas, trykštantis iš jo neskubraus, prieškario Lietuvos kaimą menančio gyvenimo būdo, dailės kūrinių, sodybos puošybos stiliaus.Reikšminiai žodžiai: Antanas Tamošaitis; Emigrantų kultūra; Kanados emigrantai; Freiburgo dailės ir amatų mokykla; Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerija "Židinys" Vilniuje; Antanas Tamošaitis; Emigre culture; Emigres in Canada; The Scool of Arts and Crafts in Freiburg; Anastazija and Antanas Tamošaitis galery "Židinys" in Vilnius; The Lithuanian Folk Art Institute in emigration.

ENThe object of this article is to overview the life and activities of the patriarch of Lithuanian textile in emigration, the way he chose at the end of the World War II. Tamošaitis experienced all stages of voluntary exile: miserable existence of the post-war and attempts to adjust to temporary living conditions in Salzburg (Austria) and Freiburg (Germany), an ambition to take root and find the purport of life in his second motherland Canada that had become a shelter to Anastazija and Antanas Tamošaitis for more than five decades. Through letters, exile press and memoirs of his contemporaries, an attempt has been carried out to bring to light less familiar facts and circumstances about the activities of Tamošaitis and other emigrants of Canada, what regards a difficult adaptation to the new life. The article attempts to reveal how Tamošaitis understood his service to Lithuania while abroad, what he did to receive the name of the unofficial Lithuanian ambassador of culture in Canada. The article discusses not only the oeuvre of the artist and his cherishing of Lithuanian identity in exile, but also his state of mind as an emigrant artist. […] Through the example of Tamošaitis' life, an attempt has been made to reveal not only his own merits to Lithuania but also to summarise the experience of cultural emigration and its role in Lithuanian integral cultural history by promoting the name of Lithuania worldwide and contributing to the restoration of its statehood. The art gallery Židinys owned by the Tamošaitis in Vilnius (opened officially in 2003) is the best proof of the artist's contribution for homeland. [From the publication]