Vilniaus bernardinų laikrodis rokoko laikotarpio Vilniaus stalių meniškų dirbinių kontekste

LTVilniaus Šv. Pranciškaus ir Bernardo bažnyčios zakristijoje iki II pasaulinio karo buvo du XVIII amžiaus dėžiniai laikrodžiai, dabar jie saugomi LNM. Vieno jų laikomatis su anglišku mechanizmu, įtaisytas rokokinėje uosio dėžėje su drožinėtais puošiniais. Aptariamasis laikrodis - tai dviejų dalių dėžė su stačiakampiu korpusu ant išgaubto pagrindo ir viršutine dalimi, užbaigta kupoliuko pavidalo bokšteliu, apjuostu puslankiu išlenktu karnizu. Laikrodžio mechanizmas su styginiu-svarstiniu sraigtu, turinčiu aštuonių dienų rezervą. Laikrodžio dėžės stiliaus, formos ir medžiagų panašumas į bažnyčios amboną, stales, suolus, vargonus ir kai kuriuos interjero altorius, byloja šiuos objektus buvusius sukurtus toje pačioje dirbtuvėje. Anot kunigo Piotro Sledziewskio, drožinėtos laikrodžio puošybos autorius buvo liuteronas Carolus Bandyszas. Laikrodis galėjo būti sukurtas didelės Bernardinų vienuolyno komplekso įrengimo akcijos metu, apie 1766-1768 m. Faneruotos dėžės kūrėjams veikiausiai darė įtaką iš Varmijos atvykę staliai. Formalūs ir konstrukciniai bendrumai su bernardinų laikrodžiu akivaizdūs dar dviejose vilniškėse laikrodžių dėžėse - iš Meno istorikų draugijos Varšuvoje rinkinių ir Stepono Narembskio kolekcijos; taip pat akivaizdūs panašumai kituose dviejuose laikrodžiuose - su Oginskių herbu ir iš Radziejovičių rūmų. Galbūt tokie meniniai sprendimai Vilnių pasiekė per Gdansko, Brunszwiko ar Saksonijos stalius ir drožėjus, ten besimokiusius pameistrius ar per pavyzdžius ir importą. Mechanizmas yra importo, gan dažnai aptinkamo vilniškėse stalių darbo dėžėse.

ENBefore the WWII there were two box clocks of the 18th century in the sacristy of the Church of St. Francis and St. Bernard of Vilnius, at present they are stored in the National Museum of Lithuania. The timer of one of them was with an English mechanism, installed in a Rococo style wild mountain ash box with carved decorations. The clock in question is a box of two parts with a rectangular case on a bossy base and with the upper part, ended with a small dome shaped tower, surrounded by a hemispherical moulding. The mechanism of the clock is one with a string and plummet helix, having an eight days reserve. The similarity of the style, shape and materials of the clock box and the shape of the Church, its organ and some interior altars evidences that the objects were created by the same persons. According to the priest Piotr Sledziewski, the author of the carved decorations of the clock was the Lutheran Carolus Bandysz. The clock might have been created during the large campaign of implementation of the complex of the Bernardine convent, approximately in 1766-1768. The creators of the plywood box were most likely influenced by the carpenters, who came from Warmia. The formal and constructional similarities with the Bernardine clock are obvious in two more clock boxes in Vilnius, found in the collections of the Association of Art Historians of Warsaw and in the collection of Stephan Narembski; in addition similarities between the following two clocks can be noted, i. e. the one with the coat of arms of the Oginski family and the one from the Radziewicz palace. Maybe such artistic decisions reached Vilnius via the carpenters and carvers of Gdansk, Brunswick or Saxonia and the apprentices, studying there or via examples and import. The mechanism is imported, of the type, quite frequently found in Vilnius carpenters’ boxes.