Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės barokas: formos, įtakos, kryptys
LTStraipsnių rinkinys sudarytas 1997 m. lapkricio 12-14 d. Vilniuje vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos "Barokas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: formos, įtakos, kryptys" medžiagos pagrindu. Konferenciją rėmė Europos Tarybos kultūros programa "Baroko kelias". Daugelis lietuvių autorių savo ruožtu pristato dalį 1995-1998 m. vykdytos Lietuvos valstybinio mokslo ir studiju fondo remtos programos "Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kaip Vakarų ir Rytų meninių kultūrų sąveikos regionas ir jo specifika bendroje Europos kultūros panoramoje" rezultatų. Rinkinį rengiant spaudai, jis papildytas S. Mieleszkievičiaus, I. Vaišvilaitės, R. Janonienės, J. Kowalczyko ir J. Bielinienės straipsniais, o dauguma konferencijoje skaitytų pranešimų - naujausių tyrimų duomenimis. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir Ukrainos meno istoriku parengti tekstai aprėpia įvairius LDK baroko vaizduojamosios kultūros aspektus, pasireiškusius tiek meno kūrėju, tiek ir vartotojų sluoksniuose. Vieni tekstai papildo turimą informaciją apie svarbesnius XVII-XVIII a. architektūros ir dailės paminklus (pvz., apie Pažaislio vienuolyną ir bažnyčią, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią), meninio gyvenimo faktus, pateikia naujas interpretacijas ar pakoreguoja tradiciškai susiklosčiusius vertinimus bei požiūrius, kituose aptariami mažiau žinomi ar būdingiausi kūriniai, skelbiami ir naujų tyrimų duomenys, kuriuos siekiama įtraukti į kultūros apyvartą (pvz., Alvito bažnyčios Švč. Mergelės Marijos paveikslas, Vilniaus Bernardinų bažnyčios altoriai ir laikrodis, Lietuvos barokinės sinagogos, Vilniaus bažnyčių iliuziniai retabulai).Nagrinėjami autorystės, rytietiškų ir vakarietiškų meninių motyvų, jų transformacijos LDK kultūros aplinkoje, temų ir koncepcijų, kūrinių prasmės ir turinio klausimai; aiškinamasi lokalinio meno interpretacijos ir funkcionavimo specifika, mecenatystės problemos. Atskleidžiami dailėje ir architektūroje atsispindeję laikotarpiui būdingi ideologijos, religijos, literatūros, mokslo, mokymo, spausdintinių knygų plitimo ir kitų dvasinio gyvenimo sričių pokyciai. Epochos meninei kultūrai būdinga orientacija į sakralines-religines vertybes, o ir aplinkybes lėmė tai, kad iki mūsų dienų daugiausia išliko bažnytinio meno paminklų, todėl leidinyje vyrauja straipsniai, susiję su šia tematika. Aptariamos problemos chronologiniu, geografiniu ir teminiu požiūriu yra įvairialypės kaip ir pati LDK XVI a. pabaigos - XVIII a. pirmosios pusės kultūra. Straipsniuose atsispindi baroko atsiradimo, gyvavimo ir jo blėsimo apraiškos bei ypatumai ne tik Lietuvoje, bet ir dėl geopolitinių pokyčių už jos etnografinių ribų atsidūrusiose kultūrinės aplinkos teritorijose. Bendrą meninio gyvenimo terpę formavo lietuvių, gudų, lenkų, ukrainiečių, latvių ir kitų krašte gyvenusių tautybių kurėjai; tas procesas vyko geranoriško įvairiakalbių tautų, turinčių skirtingas istorines tradicijas, sugyvenimo principu, dalyvaujant ir svetimšaliams menininkams beveik iš visos Europos. Tokią daugialypę LDK meninę kultūrą mėginama vertinti šiuolaikiniame istoriniame kontekste. Straipsniuose bandoma išryškinti požiūrį į LDK dailę ir architektūrą kaip bendrų Europos kultūros principų realizavimosi Lietuvoje savitumą, išaugusį kontaktuojant su įvairių šalių (Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos ir kt.) kultūrinėmis ir meninėmis tradicijomis.Mokslininkai renkasi įvairias metodologines priemones, kurių reikalauja tiriamas objektas ar autoriaus nuostata. Straipsnių rinkinys suteikia galimybę LDK tautinei sudėčiai atstovaujantiems meno istorikams keistis tyrimo rezultatais, o skaitytojams - palyginti jų metodologiją bei mokslines pažiūras. Leidinys gausiai iliustruotas didelę ikonografinę vertę turinčiais vaizdais (pvz., Stolbcų bažnyčios nuotraukos), kurių nemaža dalis spaudai pateikiama pirmą kartą. [Iš Pratarmės, p. 5-6].
- Trakų Marijos paveikslo aptaisai
- Vilniaus bernardinų laikrodis rokoko laikotarpio Vilniaus stalių meniškų dirbinių kontekste
- Artistic relations between Lithuania and Kurzeme in the realm of decorative sculpture. End of the 17th century, beginning of the 18th century
- Alvito švč. Mergelės Marijos paveikslo ir jo kulto istorija
- Nesvyžiaus Šv. Petro Koplyčios tapyba
- Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčios ikonografija
- Baroko epochos sinagogos Lietuvoje
- Barokas Jano Bulhako nuotraukose
- Šventieji paveikslai LDK basųjų karmelitų pamaldume
- Baroque city: the conception of time and history
- XVIII a. iliuzinė retabulų tapyba Vilniaus sakralinėje architektūroje
- Stolbcų bažnyčia (XVII a. pradžia) Jano Bulhako nuotraukose
- Vilniaus šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios dekoro programa
- Antakalnio šv. Petro ir Povilo bažnyčios freskų autorystės problema
- Vilniaus Bernardinų bažnyčios altoriai XVII-XVIII amžiais
- Architektūros mokymas naujaisiais amžiais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
- Rytų ir vakarų kultūrų sankryžoje: kontušo juostos
- Jėzaus šventovė Vilniuje, Antakalnyje
- Pažaislio vienuolyno dekoro ikonografinė programa: nauji tyrinėjimų aspektai
- Nėščiosios dievo motinos skulptūra Vilniaus pranciškonų bažnyčioje
- Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios Šv. Dominyko paveikslo ikonografinė kilmė
- Atgailaujančios Marijos Magdalietės paveikslas baroko dailėje
