Mirusių jėzuitų gerbimas Jėzaus draugijoje

LTStraipsnyje analizuojamos kai kurios jėzuitų ordino mirusių savo narių pagerbimo bei laidojimo tradicijos, jų ištakos. Budėjimo prie pasiligojusių jėzuitų ir mirusiųjų laidojimo tvarka buvo išdėstyta Jėzaus draugijos konstitucijose, kurias parašė jos steigėjas Ignacas Lojola. Apie mirusiųjų laidojimo tvarką sužinome ir iš vizualių ikonografinių ir istorinių Jėzaus draugijos šaltinių. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas Lietuvos jėzuitų provincijolų 1604-1642 m. parengtas lotyniškas "Namų potvarkių" ("Ordo domus") rankraštis. Viename jo skyriuje išdėstyti generalinių vyresniųjų reikalavimai dėl draugijos narių laidojimo apeigų tvarkos. Apžvelgiant jėzuitų relikvijų gerbimo ir pamaldumo tradiciją, pastebima, kad Lietuvos jėzuitų provincijoje gerbtos nekanonizuotų tėvų relikvijos, ypač stebuklais garsėjo Mikalojaus Lancicijaus (mirusio 1653 m.), kankinio Adrejaus Bobolės (1657 m.). Draugijoje buvo puoselėjamas meldimasis mirusiems nariams, pripažįstamas ir jų relikvijų gerbimas. Galbūt, tai paskatino ordino vyresnybę 1687-1688 m. įrašyti į Draugijos liturginį kalendorių visų mirusių jėzuitų šventę (lapkričio 3 d.). Nuo tada jėzuitai kiekvienoje provincijoje kasmet laikydavo giedotines šv. Mišias už mirusius savo narius. Draugijoje nuo pat pradžių gerbti mirę jėzuitai, net nepaskelbti palaimintaisiais ar šventaisiais. Tokį pamaldumą galima įvardyti kaip vienuolių pagalbą vienas kitam, nenutrūkstamą gyvųjų ir mirusiųjų ryšį.Reikšminiai žodžiai: Mirusiųjų jėzuitų gerbimas; Laidojimo apeigos; Jėzaus Draugija; šventieji jėzuitai; Veneration of dead Jesuits; The burial rite; Society of Jesus; Jesuit Saints.

ENThe article provides an analysis of certain Jesuit traditions, relating to burying and honouring of their dead members and their origins. The procedure of being on duty besides ill Jesuits and burying the dead was provided in the constitutions of the Society of Jesus, written by its founder St. Ignatius of Loyole. The procedure of burying the dead is also shown by visual iconographic and historical sources of the Society of Jesus. The library of Vilnius University stores the Latin manuscript of the “Ordo Domus”, prepared by the Lithuanian Jesuit provincials in 1604-1642. One of its chapters presents the requirements of general elders regarding the procedure of the ritual of burying the members of the Society. When overviewing the tradition of worshipping of the Jesuit relics, it can be noted that relics of non-canonized fathers were worshipped in the Lithuanian Jesuit province, especially those of Mikalojus Lancicijus (died in 1653) and martyr Andrew Bobola (died in 1657), which were well known for their miracles. The Society encouraged praying for its dead members, worshipping of their relics was also recognized. The said facts most likely encouraged the authorities of the Order to enter the day of all the dead Jesuits (3 November) into the liturgical calendar of the Society in 1687-1688. Since then the Jesuits, in every province each year held a Holy Mass for their dead members. From the very beginning the Society respected dead Jesuits, even those not declared blessed or canonized. Such godliness could be perceived as the monks’ support to each other and the continuing relation between the living and the dead.