Ligų etiologijos Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos kaime XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje
LTStraipsnyje nagrinėjami ligų aiškinimai, paplitę Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos kaime XIX a. pabaigoje - XX a. pirmoje pusėje. Pasitelkiama Georgo Fosterio koncepcija, pagal kuria ligų etiologijos skirstomos į personalistines bei natūralistines. Personalistinės etiologijos remiasi nuostata, jog ligas sukelia tam tikras aktyvus, savo tikslo siekiantis subjektas. Šiuo subjektu gali būti žmogus, antgamtinė būtybė arba dievybė. Ligonis šiuo atveju traktuojamas kaip ligos sukėlėjo agresijos auka arba bausmės objektas. Natūralistinės etiologijos, priešingai, išreiškiamos nuasmenintomis sąvokomis. Tikima, kad ligas sukelia ne tikslingai veikiančios piktosios būtybės, bet neutralūs reiškiniai ar aplinkybės. Tradicinėje kultūroje sutinkamos personalistinės etiologijos išreiškė savotišką ligos mitologiją. Analizuojant gausybę lygiagrečiai egzistavusių, kartais net prieštaringų aiškinimų, pastebima, jog visi jie turėjo bendrą vidinę struktūrą. Personalistinė etiologija nusakydavo įprastos pasaulio tvarkos pažeidimą bei nurodydavo į destruktyvių jėgų įsiveržimą iš svetimo pasaulio. Šios etiologijos atspindi archainės kultūros pasaulėžiūrą ir bendrą visuomenės lemties, sveikatos ir gerovės supratimą. Tačiau nagrinėjant natūralistines etiologijas, XX a. pirmosios pusės liaudies medicinoje pastebimi ženklūs pokyčiai. Kai kurios personalistinės etiologijos palaipsniui nyksta arba virsta natūralistinėmis. Daugėja ligos aiškinimų, kuriose lemiamą vietą užima atsitiktinumo faktorius. Šie pokyčiai žymi svarbų poslinkį žmonių pasaulėžiūroje bei visoje liaudies kultūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Liga; Ligos etiologijos; Rytų Lietuva; Vakarų Baltarusija; Disease; Disease etiologies; Eastern Lithuania; Western Belarusian.
ENThe article examines the explanation of diseases, widely spread in the rural areas of the Eastern Lithuania and the Western Byelorussia at the end of the 19th – the first half of the 20th century and presents Georg Foster’s concept, according to which the etiologies of diseases are classified into personalistic and naturalistic. The personalistic etiologies are based by the provision that the diseases are evoked by a certain active subject, reaching for its purpose. Such subject can be a man, a supernatural being or a deity. The sick person is viewed upon as a victim of the aggression from the evoker of the disease or an object of punishment. The naturalistic etiologies, on the contrary, are expressed by depersonalized concepts. It is believed that diseases are raised not by expediently acting evil forces, but neutral phenomena or circumstances. The personalistic etiologies, observed in the traditional culture expressed a peculiar mythology of the disease. When analyzing the plenty of explanations, which existed in parallel and sometimes contradicted to each other, one can note that all of them had a common internal structure. The personalistic etiology expressed violations of the usual ways of the world and pointed towards an invasion of destructive powers from another world. Such etiologies reflect the worldview of the archaic culture and the common understanding of the society’s fate, health and well-being. However, when examining the naturalistic etiologies, significant changes in the folk medicine can be observed in the first half of the 20th century. Some personalistic etiologies gradually disappeared or became naturalistic. There increased the amount of explanations of diseases, in which the main position is occupied by the coincidence factor. Such changes mark an important change in people’s worldview and in the entire folk culture.
- Išgąsčio samprata tradicinėje lietuvių kultūroje / Vita Džekčioriūtė-Medeišienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2016, t. 23, p. 201-209.
- „Sveikatos“ ir „negalavimo“ traktuotės tarp alternatyviąją mediciną praktikuojančių asmenų XXI a. pradžios Lietuvoje / Reda Šatūnienė. Res humanitariae. 2020, t. 27, p. 77-90.
