Основные типы заимствований в белорусско-литовско-польском пограничье

LTStraipsnyje analizuojami kalbiniai skoliniai Baltarusijos – Lietuvos – Lenkijos pasienio ruožuose. Pažymima, kad čia susikerta įvairūs faktoriai: vyresnioji gyventojų karta vartoja daug polonizmų, pagrindinė gyventojų dalis kalba maišytu dialektu, kurio vyraujantys – baltarusiški, lietuviški ar lenkiški – bruožai priklauso nuo kultūrinių – istorinių aplinkybių. Tam tikra dalis gyventojų kalba rusiškai – viena dalis dėl tautybės, kita – dėl patogesnio bendravimo įvairiatautėje asmeninėje aplinkoje. Autorius konstatuoja, kad genetinis regiono kalbų ir tarmių artumas, intensyvūs jų kontaktai sukuria margą semantinį lauką, kurio komponentai gali linkti į lietuvių, lenkų ar baltarusių kalbas. Teigiama, kad šiame sudėtingame kalbiniu požiūriu regione daug lituanizmų ir polonizmų, kurie įsitvirtino baltarusių kalboje ir jos funkciniuose stiliuose, praėjo visus semantinės adaptacijos etapus ir beveik nepakito. Autorius chronologiškai ir struktūriškai nagrinėja skolinių grupes, jų vartojimo ypatybes, nukrypimus nuo normos, atskleisdamas galimas tų nukrypimų priežastis. Straipsnyje parodoma, kad skolinių prasmės pokyčiai priklauso nuo jų paplitimo: kuo didesnėje teritorijoje skolinys paplitęs, tuo daugiau galimybių modifikuotis jo prasminei struktūrai. Autorius reziumuoja, kad visa skolinių semantinė įvairovė išsamiai užfiksuota dialektų žodynuose ir atlasuose, kurių sudarytojai stengėsi kuo kruopščiau ir visapusiškiau atskleisti prasminę žodžio struktūrą, dažnai ne visai pagrįstai ją diferencijuodami ir detalizuodami.Reikšminiai žodžiai: Baltarusių kalba; Tarmės (Dialektai); Lenkų kaba; Lituanizmai slavų kalbose; Paribio regionas; Pereiginės šnektos; Polonizmai; Reikšmės pasikeitimai; Svetimybės; Tarminė leksika; Tarmių sąveika; Žodžių reikšmė; Belorussian; Borrowings; Borrowings from Lithuanian in Slavic languages; Change of lexical meaning; Dialect; Dialectal contacts; Dialectal vocabulary; Frontier region; Lexical meaning; Lithuanian; Polish; Transitional dialects.

ENThe nature of borrowings in bclarusian-lithuanian-polish frontier is determined by specific character of the region, where the elements of traditional Belarusian,Lithuanian dialects & Russian language as well as dialects of "polshchyizna kresova " are retained. One can single out lithuanisms & polonisms, a considerable part of which has been consolidated in the Belarusian language & it's functional styles & has passed all the stages of semantic adoption.Polysemants within frontier region feel on them the influence of different dialectical systems components, & it is reflected in the character of their modifications. Depending on their correlation with primary sources we can distribute borrowings into 4 fundamental groups: a. borrowings with identical correlation of lexical semantical variants (LSV) that practically copy the semantics of foreign units; b.borrowings with relations of non-coincidence (in such a case LSV of sources on Belarusian ground are lost, forgotten & therefore within semantic structures of polysemants new LSV, previously unknown, are stated); c. borrowings with relations of crossing (semantic structures of such polysemants in Belarusian dialects & sources do not coincide at all, because, as a rule, only a part of LSV, but not the whole, is adapted, so new LSV, usually of local character, appear on it's base); d. borrowings with relations of inclusion (in such a case a word in Belarusian language & its Polish or Lithuanian equivalents differ in quantity of LSV: in one case a foreign word keeping certain meanings of origin language on belarusian ground develops new LSV, so it increases the semantic paradigm; in the other case a borrowing in Belarusian language loses some LSV & narrows it's semantic extent). [From the publication]