Балто-славянские контакты в центральной и восточной Беларуси в средневековье (по данным археологии и письменных источников)
LTStraipsnyje, remiantis archeologiniais duomenimis ir rašytiniais šaltiniais, aptariami baltų – slavų kontaktai Centrinėje ir Rytų Baltarusijoje VIII – XVI amžiuje. Pagrindinis dėmesys skiriamas baltų anklavams Centrinėje ir Rytų Baltarusijoje. Pažymima, kad mūsų eros pradžioje dabartinėje Baltarusijos teritorijoje daugiausia gyveno baltų gentys, o slavų persikėlimas į šiaurę prasidėjo pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje. Atskleidžiama, kad baltų asimiliacijos procesas ne visose Baltarusijos dalyse vyko vienodai intensyviai – vienose vietose slavizacija baigėsi pirmo tūkstantmečio pabaigoje, o kitose vyko dar ir XII-XIII amžiais, o kai kur tęsėsi net iki XIX amžiaus. Teigiama, kad oficialiai priėmus katalikybę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1387 metais vienos pirmųjų bažnyčių buvo pastatytos Hainoje ir Obolcuose, o tai rodo, kad ten buvo išlikę baltų anklavai. Pažymima, kad baltiški oikonimai rodo, jog baltų arealas viduramžiais ėjo nuo Hainos ir jos apylinkių Ivenčiaus ir Radaškonių kryptimi. Aptariamas baltų aklavas Dokčicuose, taip pat vietovėse į pietus nuo Minsko – iki Klecko ir Kapyliaus, kur taip pat registruojama daug baltiškųjų oikonimų. Konstatuojama, jog didžioji dalis viduramžių baltiškų anklavų egzistavo pagrindinių Europos vandens kelių kaimynystėje. Autorius mano, kad šios viduramžių baltų gyvenvietės buvo ne lietuvių etninės grupės dalis, o pirmojo tūkstantmečio trečiojo ketvirčio Bancerovo-Tušemlios kultūros reprezentantas.
ENBased on archaeological data and written sources, the paper discusses the Baltic-Slavic contacts in Central and Eastern Belarus in the 8th–16th c. Focus is shifted on Baltic enclaves in Central and Eastern Belarus. It is noted that at the beginning of our era the present territory of Belarus was mainly populated by Baltic tribes, whereas Slavic migration northwards started in the middle of the 1st millennium. The paper reveals that the Baltic assimilation process was evenly intensive in all parts of Belarus – in some parts Slavization was over at the end of the 1st millennium, whereas in other parts it was still going on in the 12th–13th c. or even continued until the 19th c. After Catholicism was officially accepted in the Grand Duchy of Lithuania in 1387, some of the first churches were built in Haina and Obolcy, which testifies the presence of Baltic enclaves. The paper notes that Baltic oiconyms show that in the Middle Ages the Baltic areal covered the area from Haina and its surroundings in the direction of Ivyanets and Radashkovichy. It discusses the Baltic enclave in Dokshytsy, also those that existed in the localities southwards from Minsk up to Kletsk and Kapyl, where many Baltic oiconyms are also registered. The major share of Baltic enclaves in the Middle Ages existed in the neighbourhood of the main European waterways. The author considers that these Medieval Baltic settlements did not belong to the Lithuanian ethnic group but represented the Bantserov-Tushemlya culture of the third quarter of the 1st millennium.
