No direction home: nationalism and statelessness in the Baltics
LTStraipsnyje analizuojamas rusakalbių teisinis statusas trijose Baltijos valstybėse po Nepriklausomybės atkūrimo XX a. devintajame dešimtmetyje. Teigiama, kad baltiškais nacionalizmas, siekiantis atsikratyti Sovietų Sąjungos represijų šleifo, sukėlė nemažų sunkumų šiose šalyse gyvenantiems rusams - daugelis liko be pilietybės. Straipsnyje nagrinėjama, kokius pilietybės modelius po Nepriklausomybės atkūrimo pasirinko Lietuva, Latvija ir Estija, kuo šie modeliai skiriasi, kokie pilietybės įstatymų privalumai bei trūkumai, kaip naujoji teisinė bazė paveikė tautinių mažumų atstovų teisinę padėtį Baltijos valstybės. Ypatingas dėmesys skiriamas nepiliečio statusui Latvijoje ir Estijoje, nagrinėjamos gyventojų natūralizacijos sąlygos, sovietinės kariuomenės veteranų teisinė padėtis šiose šalyse. Pabrėžiama, kad Lietuvos pilietybės politika rusakalbių atžvilgiu yra gana nuosaiki, tačiau Latvijoje ir Estijoje pilietybės klausimų reguliavimą nulėmė reakcingas nacionalizmas, nemenką valstybės gyventojų dalį palikęs be pilietybės. Šie Latvijos ir Estijos rusakalbiai gyventojai yra veikiau valstybės pavaldiniai, negalintys dalyvauti šalies, kurią vadina savo namais, valdyme. Straipsnyje taip pat aptariamas Rusijos bei tarptautinės bendruomenės atsakas į Latvijos ir Estijos pilietybės politiką, tačiau išreiškiama abejonė, ar tarptautinis spaudimas ateityje gali būti ir efektyvus, ir konstruktyvus. Latvijai ir Estijai siūloma sušvelninti egzistuojančius rusakalbių natūralizacijos apribojimus.
ENThe article analyzes the legal status of the Russian speaking persons in the three Baltic States after the reinstatement of the Independence in the eighties of the 20th century. It is stated that the Baltic nationalism, in order to repudiate the traces of the Soviet repressions, raised significant difficulties for the Russian persons, residing in the Baltic States – most of them remained without any citizenship. The article examines the models of citizenship, chosen by Lithuania, Latvia and Estonia after the reinstatement of the Independence, the differences between the models, the advantages and disadvantages of the citizenship laws, the ways the new legal base influences the legal status of the representatives of the national minorities in the Baltic States. Special attention is dedicated to the status of a non-citizen in Latvia and Estonia, the conditions for naturalization of residents and the legal status of the veterans of the Soviet army in the said states are examined. It is emphasized that the policy of the Lithuanian citizenship with regard to the Russian speaking persons is rather moderate however the regulation of the issue of citizenship in Latvia and Estonia was determined by the reactionary nationalism, which left a significant part of the residents of the state without any citizenship. The said Russian speaking residents of Latvia and Estonia are more of subordinates to the state, who cannot participate in the rule of the country, which they call home. The article also discusses the response of Russia and the international community to the citizenship policies of Latvia and Estonia, however there are doubts that the international decision can be both constructive and efficient in the future. Latvia and Estonia are proposed to reduce the existing restrictions of naturalization of the Russian speaking persons.
