Herkus Mantas sovietinės Lietuvos kine ir literatūroje : socialinės praktikos ir jų transformacijos medijose
LTStraipsnyje sovietinės Lietuvos kultūros ir visuomenės charakteristikos atskleidžiamos tiriant maišto / susitaikymo modelių pasirinkimo recepciją lietuvių literatūros tekstuose bei jų ekranizacijose. Keliama preliminari hipotezė, jog literatūra (ir ypač jos ekranizacijos) dėl savo medijinės prigimties galėjusi perduoti pranešimus, ne visada sutampančius su kūrinio deklaruojama paviršine nuostata. Atidžiau patyrinėjus kai kurių lietuvių literatūros personažų laikysenas situacijose, kurių Ezopo kalba metaforiškai ar metonimiškai nurodo į sovietinės tikrovės paralelę, tampa akivaizdi diskusija apie asmens laikyseną egzistencinėse pasirinkimo situacijose. Ji vyko literatūrinės realybės simuliakro aplinkoje, kurioje medijinės ir specialios literatūrinės raiškos technikos suteikė daugiau išsisakymo galimybių. Analizei pasirinktas literatūrinis istorinio asmens Herkaus Manto personažas Juozo Grušo dramoje Herkus Mantas" (1957 m.) ir jo kino versija Marijono Giedrio kino filme Herkus Mantas" (1972 m.). Tai nėra tipiškas sovietinis literatūros kūrinio ir jo kino ekranizacijos atvejis, tiksliau būtų kalbėti apie to paties kultūrinio/ istorinio motyvo literatūrinę ir kino versijas. Svarbu akcentuoti Herkaus Manto kaip kultūrinio simbolio pobūdį ir jo turinio pokyčius skirtingais sovietmečio - postalininiu ir brežneviniu - laikotarpiais. Šie pokyčiai iš esmės tampa argumentais straipsnio išvadoms apie maišto/ susitaikymo praktikas sovietmečiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūros ekranizacija; Modernizmas; Medijos; Kinas; Transferring literature to film; Modernism; Media; Cinema.
ENThe article reveals the characteristics of the culture and society of the Soviet Lithuania by examining the reception of choice of the riot/reconciliation models in Lithuanian literary texts and their screen adaptations. The preliminary hypothesis is raised that literature (and especially its screen adaptations), due to its media nature, could render messages not always corresponding to the surface views, declared by the creation. When attentively examining the behaviour of certain characters of the Lithuanian literature in the situations, in which the Aesopian language metaphorically and metonymically references to a parallel to the Soviet reality, a discussion of the position of the person in the existential choice situations becomes obvious. It occurred in the environment of the simulacra of the literary reality, in which the media and special literary expression techniques provided more possibilities of expression. The literary character of the historical person Herkus Mantas in Juozas Grušas’s drama “Herkus Mantas" (1957) and its version in Marijonas Giedrys’s motion picture “Herkus Mantas" (1972 m.) were selected for analysis, which was not a typical Soviet case of a piece of literature and its screening, one should rather speak of the literary and screened versions of the same cultural / historical motive. It is important to emphasize the character of Herkus Mantas as a cultural symbol and the changes in its content in different periods of the Soviet time, i. i. the post-Stalin and Brezhnev’s periods, which, in essence become arguments for the conclusions of the article regarding the practice of riot/reconciliation in the Soviet times.
