Bausmės samprata ir funkcijos pozityvistinėje ir kritinėje kriminologijos tradicijose : disertacija

LTDisertacijos tikslas - aptarti bausmės sampratą ir funkcijas pozityvistinėje ir kritinėje kriminologijos tradicijose bei parodyti šių idėjų įgyvendinimo galimybes Lietuvos baudžiamojoje politikoje. Disertacijoje teigiama, jog egzistuoja kelios kriminologijos tradicijos, aiškinančios bausmės sampratą ir funkcijas. Tai – klasikinė, pozityvistinė ir kritinė. Pozityvistinės mokyklos požiūriu, bausmės funkcijos – pašalinti nusikaltimą sukėlusias priežastis ar net izoliuoti nepataisomą pažeidėją nuo visuomenės ir taip užtikrinti jos saugumą. Šis požiūris nekvestionuoja bausmės instituto ir baudžiamosios justicijos sistemos egzistavimo, o a priori suvokia juos kaip būtinus ir neišvengiamus. Jo šalininkai neklausia, kokią platesnę funkciją visuomenėje atlieka bausmė ir nenagrinėja jos sąsajos su socialiniu kontekstu. Taip kyla pavojus, kad, jam pasikeitus, pozityvistinėmis prielaidomis grįsta baudžiamoji politika taps neveiksminga ar net disfunkciška. Skirtingai, kritinis kriminologinis diskursas aiškina bausmę platesniame galios santykių kontekste ir mėgina atskleisti jos latentinę funkciją. Kritinė kriminologija padeda peržiūrėti egzistuojančią baudžiamąją politiką bei praktiką ir kritiškai įvertina jas pagrindžiančias teorines prielaidas. Disertacijoje taip pat prieinama išvados, jog Lietuvos baudžiamoji politika dar nėra nusistovėjusi. Nors naujasis baudžiamasis įstatymas numatė pagrindus nuosaikesnei baudžiamajai praktikai, Lietuvoje dar vyrauja į nubaudimą orientuota politika. [LMT]

ENThe thesis is aimed at discussion of the concept and functions of penalty in the positivist and critical criminology traditions and showing the possibilities of implementation of both ideas in Lithuanian punitive policies. The thesis states that there exist several criminology traditions, interpreting the concept and functions of a penalty. Those are classic, positivist and critical. In terms of the positivist school the functions of a penalty are to remove the reasons for the crime, or even isolate the incorrigible transgressor from the society and thus, ensure its safety. The view does not question the institute of penalty and the existence of the criminal justice system, but rather percepts them a priori as necessary and unavoidable. The advocates of the view do not question the broader function of the penalty in the society and do not examine its relation with the social context. Therefore there is the danger that in case of change of the context, the punitive policies, based on the positivist prerequisites will become inefficient and even dysfunctional. The critical criminology discourse, on the contrary, interprets the penalty in a broader context of power relations and attempts to reveal its latent function. The critical criminology helps to review the existing punitive policies and practice and critically evaluates its substantiating theoretical prerequisites. The thesis comes up to the conclusion that Lithuanian punitive policies are not yet established. Although the new criminal law foresees the basics for a more temperate punitive practice, the penalty oriented policies still prevail in Lithuania.

• Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio) : teorija ir realybė / Oleg Fedosiuk. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (2), p. 715-738.
• Baudžiamoji politika Lietuvoje : tendencijos ir lyginamieji aspektai / Gintautas Sakalauskas, Skirmantas Bikelis, Vaidas Kalpokas, Aušra Pocienė. Vilnius : Teisės institutas, 2012. 182 p.
• Baudžiamųjų įstatymų prieš neteisėtas pajamas ir korupciją leidyba: tarp gerų siekių ir legitimumo / Oleg Fedosiuk. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (3), p. 1215-1233.
• Kai kurie nepilnamečių nusikalstamumo kontrolės klausimai / Anna Drakšienė, Romualdas Drakšas. Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012. P. 549-566.
• Kriminologinės problemos dvidešimtmečio socialinių pokyčių Lietuvoje kontekste / Genovaitė Babachinaitė, Artūras Petkus. Jurisprudencija. 2014, Nr. 21 (1), p. 259-278.
• Orumo kategorija bausmės koncepcijoje / Brigita Kairienė. Logos (Vilnius). 2010, 65, p. 144-153.
• Sukčiavimas e. sporte ir jo įrodinėjimo problemos COVID-19 pandemijos kontekste / Salomėja Zaksaitė. Teisė ir COVID-19 pandemija / redaktoriai Lyra Jakulevičienė, Regina Valutytė, Dovilė Sagatienė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022. P. 353-368.
• Veikos kriminalizavimo kriterijai : teorija ir praktika / Gintaras Švedas. Teisė. 2012, t. 82, p. 12-25.