Aukštumos ir žemumos: reljefo objektų vardai

LTStraipsnyje darybos, semantikos ir struktūros požiūriu aptariami šiaurės vidurio Lietuvos regiono (Joniškio, Pakruojo ir Pasvalio rajonų) reljefo objektų vardai. Skiriamos dvi reljefo objektų grupės - aukštumos (kalnai, kalvos ir pan.) ir Žemumos (slėniai, daubos, duobės ir pan.). Darybiškai vietovardžiai skirstomi į pirminius ir antrinius; pastarieji dar skiriami į priešdėlių, priesagų, gailinių vedinius, sudurtinius ir sudėtinius vardus. Dauguma vardų sudaryti sudūrimo ir sudėjimo būdu, antrasis dėmuo dažniausiai yra objekto bendrinis pavadinimas. Pamatinėmis leksemomis eina įvairios reikšmės daiktavardžiai: fiziografiniai terminai, asmenvardžiai, asmenų, augalų ir gyvūnų pavadinimai, etnonimai, mitonimai. Darybos pamatu einantys būdvardžiai paprastai nusako objekto dydį, spalvą, formą, ypatybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antroponimas; Oikonimaqs; Istorinė fonetika; Būdingieji tarmės bruožai; Krikšto registracijos knygos.

ENThe article deals with proper names of the middle part of northern Lithuania. Analised toponyms are the names of highlands and lowlands. The derivational analysis is the starting point in the description of toponyms. Derivation of proper names is close to derivation of common words but also has specific streaks. According to this all proper names are divided into primary and secondary names, in other words the secondary names have any formal token of derivation and primary names do not have. Most of place names are taken from geographical environment (hills, mounts, lowlands, valleys fields, graves), flora (trees, plants), fauna (wild and domestic animals, birds, fishes), corporal parts, particularities of the named object, exclusive tokens, names and surnames of owners, nationalities, mythic names and creatures. [From the publication]