Baudžiamosios bylos atnaujinimas : disertacija

LTDaktaro disertacijoje tyrinėjamas iki šiol Lietuvoje netyrinėtas baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas, bandoma išgryninti ir atskleisti šio instituto sampratą. Disertacinio tyrimo objektas – baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teisinė prigimtis, istorinė raida, tikslai, požymiai, pagrindai, dėl kurių atnaujinama byla, rūšys, rūšių ypatumai, atnaujinimo procedūra bei baudžiamosios bylos atnaujinimo vieta kitų teismų sprendimų kontrolės formų sistemoje. Mokslinis tyrimas atliktas dviem kryptimis. Pirma, analizuoti baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teoriniai pagrindai. Antra, vertintos baudžiamosios bylos atnaujinimą reguliuojančios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir jų pagrindu besiklostanti teismų praktika, kurios analizė vėlgi leido atskleisti ir suformuoti kai kurias teorines išvadas. Tyrimo metu pasitvirtino hipotezė, kad tinkamas baudžiamosios bylos atnaujinimo kaip išimtinės (ekstraordinarinės) teismų sprendimų kontrolės formos ir išimtinės (neprivalomos) baudžiamojo proceso stadijos suvokimas leidžia užtikrinti teisėtus proceso šalių lūkesčius bei sąžiningą baudžiamąjį procesą. Kompleksinė baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto analizė nulėmė ir bendresnį teiginį, kad teismų sprendimų kontrolės formų sistemos harmoningas funkcionavimas priklauso nuo to, kaip yra, konstruojant teisės normas, derinamos tarpusavyje visos esamos baudžiamajame procese teismų sprendimų kontrolės formos: nei viena iš jų neturi dubliuoti ar perimti kitos formos funkcijų. [eLABa]

ENThe dissertation analyses a new theme which has not yet been analysed in Lithuanian research and makes an attempt to reveal the theoretical foundations of the institute of reopening a criminal case. The object of the dissertation is the nature of the institute of the reopening of criminal proceedings, the historical development of this institute, the purposes, features, the existing grounds for the reopening of a case, types, specialness of the types, procedure for the reopening of a criminal case, and the place of the reopening of a criminal case among other forms of control over court judgments. The research has been carried out along two directions.. The first has analysed the theoretical grounds of the institute of reopening a criminal case. The second has evaluated both the norms of the Code of Criminal Procedure which regulate the reopening of a criminal case and the resultant court practice, the analysis of which has determined some of the theoretical conclusions. The research has conformed the hypothesis that the appropriate conception of the reopening of a criminal case as an extraordinary form of control over court judgment and the facultative stage of criminal process enables to safeguard both the lawful expectations of the parties to the process and a fair trial. A comprehensive analysis of the institute of reopening of a criminal case has also determined a more general proposition that a balanced system of the forms of control over a court judgment is dependant on how in making law norms all interdependent forms of control over court judgment are regulated: none of the forms of control over a court judgment is to doublicate any other form of control over the court judgment. [eLABa]

• Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo teisinio reguliavimo raida ir kai kurios problemos / Pranas Kuconis. Teisė. 2022, t. 125, p. 175-188.
• Dispozityvumo samprata baudžiamajame procese / Eglė Matuizienė. Socialinių mokslų studijos. 2009, Nr. 4, p. 295-316.
• Individualių konstitucinių skundų dėl baudžiamojo proceso teisės (ne)priimtinumo praktika Lietuvoje / Ramūnas Jurgaitis. Jurisprudencija 2021, Nr. 28 (2), p. 365-385.
• Tarpšakinė prejudicija baudžiamajame procese : tarp esamo ir galimo / Artūras Panomariovas. Globalizacijos iššūkiai baudžiamajai justicijai / redakcinė kolegija: vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas ... [et al.]. Vilnius: Registrų centras, 2014. P. 371-382.