(Ne)išverčiamumas: nuo Renesanso idėjų iki šiuolaikinių vertimo studijų

LT(Ne)išverčiamumas kaip idėja, kad vienos kalbos ypatybės yra sunkiai išverčiamos į kitą kalbą dėl kultūrinių skirtumų, kilo dar Renesanso laikotarpiu, vėliau buvo išplėtota vokiečių Romantizmo atstovų ir vystėsi kartu su vertimo studijomis. Termino (ne)išverčiamumas dichotomija, bandymai suskirstyti (ne)išverčiamumą į tipus kalbotyroje ir skirtingi požiūriai lėmė termino kompleksiškumą, kuris priklausomai nuo tyrėjo kriterijų ir požiūrio lemia skirtingą (ne)išverčiamumo apibrėžimą. (Ne)išverčiamumo tyrimai gvildeno panašius klausimus: ar išverčiamumas įmanomumas, koks yra (ne)išverčiamumo ryšys su ekvivalentiškumu bei kultūra ir ar (ne)išverčiamumas turi vietą šiuolaikinėse vertimo studijose. Nors vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus nėra, akivaizdu, kad ši sąvoka nepraranda aktualumo šiuolaikiniuose vertimo tyrimuose. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: išverčiamumas, neišverčiamumas, vertimas.

ENThe idea of (un)translatability, that features of one language are too difficult to be translated into another language due to cultural differences, appeared in the Renaissance, was developed by German Romanticism, and evolved together with translation studies. The dichotomy of the term, different types and perspectives on (un)translatability, led to different definitions. Research on (un)translatability questioned whether translatability is possible, what the relationship between (un)translatability and equivalence and culture is, and whether (un)translatability has a place in modern translation studies. The questions are controversial, but the concept remains relevant to modern translation studies. KEY WORDS: translatability, untranslatability, translation.

• Kai kurie filmų vertimų iš vokiečių kalbos aspektai.. Tarp eilučių: lingvistikos, literatūrologijos, medijų erdvė 2015, 2014, 136-152.
• Kaip į lietuvių kalbą verčiami angliški kalambūrai. Vertimo studijos 2008, 1, 58-80.
• Keletas poezijos vertimo aspektų. Kalbotyra 2001, 50 (3), 7-12.