Mapping social capital across Europe: findings, trends and methodological shortcomings of cross-national surveys

LTStraipsnyje apie socialinio kapitalo tyrimus Europoje analizuojamos dvi problemos. Pirmoji kalba apie socialinio kapitalo pasiskirstymą Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Tyrime pasitelkiant tradicinius socialinio kapitalo indikatorius – pasitikėjimą bei dalyvavimą asociacijose - ir Europos vertybių tyrimo, Europos socialinio tyrimo bei Eurobarometro duomenis, atskleidžiamos ir aptariamos socialinio kapitalo pasiskirstymo tendencijos bei konfigūracijos ES valstybėse. Tyrimas leido išskirti keturias Europos valstybių grupes pagal socialinio kapitalo pasiskirstymo pobūdį, ryškiausiai išsiskiria aukščiausio socialinio kapitalo lygio grupė (Skandinavijos šalys bei Olandija) ir žemo socialinio kapitalo lygio grupė. Gauti rezultatai prieštarauja nuomonei autorių, teigiančių, kad socialinio kapitalo vidurkis regiono valstybėse yra panašus. Antroji problema yra susijusi su tyrimų duomenų kokybe ir patikimumu. Kalbant apie empirinių duomenų patikimumą ir palyginamumą, tyrimas atskleidė duomenų netikslumų ir nenuoseklumų. Galima daryti prielaidą, kad jie atsirado dėl netinkamo klausimynų dizaino, taip pat dėl to, kad nei konstruojant klausimynus, nei atliekant apklausas, nei interpretuojant ar apibendrinant gautus duomenis neatsižvelgiama į kultūrinius bei institucinius skirtingų Europos valstybių, kuriose renkama informacija tyrimams, ypatumus.

ENTwo sets of issues are elaborated and reflected on. The first one concerns the distribution of stocks of social capital across European (EU) nations. Using the conventional proxies like trust and associational involvement on the basis of data from cross-national surveys (European Values Study and European Social Survey as well as from Eurobarometer), the main tentative trends and patterns are outlined. The second set of issues refers to the quality and credibility of data. Concerning the first issue, it is possible to speak of four groups of countries with regard to the distribution of social capital at the European level. In contrast to authors who argue that there are no large differences in mean scores across the national patterns, this analysis arrived at more differentiated conclusions. Between the first and fourth groups, a very clear borderline can be drawn, while differences between the second and third groups are not so pronounced. In the context of the thematizing and critical reflection of the validity and comparability of the empirical evidence, some errors and inconsistencies were found. It seems that they appeared in part due to the inappropriate technical design of cross-national surveys and in part because of the countries-specific semantic-cultural as well as institutional factors, which did receive much attention either in the stage of preparing and conducting the survey or in the phase of interpreting and generalizing of the data.