Crime dynamics at Lithuanian borders

LTStraipsnyje lyginami nusikalstamumo lygis ir modeliai įvairiose Lietuvos teritorijos dalyse, siekiant nustatyti, ar pasienio regiono gyventojai yra labiau linkę į nusikalstamumą, nei kitų Lietuvos teritorijų gyventojai. Be to, straipsnyje daugiausiai dėmesio skiriama, siekiant identifikuoti ir paaiškinti pasirinktų nusikaltimų modelius, atsižvelgiant į kontekstualius faktorius. Atliekant tyrimą panaudota ir erdvinė statistinė metodologija bei geografinės informacijos sistemos. Nustatyta, kad nusikalstamumo lygis skiriasi skirtingose Lietuvos regionuose ir pasienio regionuose. Nepaisant to, kad XX a. IX dešimtmetį tam tikrais laikotarpiais vidutinis nusikalstamumo lygis dūdavo didžiausias dviejuose pasienio regionuose, tačiau apskritai šiuo laikotarpiu nusikalstamumo lygis ne pasienio regionuose buvo didesnis. Tai paaiškina, kodėl iš 6 pasirinktų nusikaltimų, tik nusikaltimų "grasinimas smurtu" padaugėjo pasienio regionuose. Aiškinant tam tikrų regionų įtaką nusikalstamumui, būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia gyventojų dalis gyvena miestuose.Reikšminiai žodžiai: Nusikalstamumas; Pasienio regionai; Crime; Border regions.

ENThis article compares levels and patterns of offences in different parts of Lithuania with the aim of assessing whether border regions are more susceptible to crime than the rest of the country. The article focuses on identifying and explaining these patterns for selected categories of offences while taking account of contextual factors. Spatial statistical techniques and Geographic Information Systems underpin the methodology employed. Findings suggest that there are variations in the level and geography of offences between border regions and the rest of the country. Despite the fact that the highest average increases in recorded criminal offences were found in two border regions, non-border regions had a higher average increase in the 1990s. This partially explains why, out of the six selected offences, only assault shows an increase owing to the 'border effect'. The proportion of the population living in urban areas is by far the most important covariate in explaining the regional variations in offence ratios. [From the publication]