European integration and the prospects for higher education. Comparing Lithuania and Serbia

LTPokyčių procesas buvusio Rytų bloko šalyse, taip pat šalyse, atsiradusiose po Tarybų Sąjungos ir buvusios Jugoslavijos subyrėjimo, iškėlė būtinybę naujai formuluoti švietimo sistemos teisinę bazę ir inicijuoti struktūrines reformas visuose švietimo sistemos lygiuose. Nustatant reformų kryptį, nauja aukštojo mokslo nacionalinė politika buvo nagrinėjama daugelyje nacionalinių ir tarptautinių debatų. Straipsnyje analizuojama dabartinė aukštojo mokslo padėtis Lietuvoje ir Serbijoje, išryškinamos kai kurios esminės problemos, su kuriomis šios šalys susiduria pradėjus integruotis į Europą. Keliamos įžvalgos, kokį poveikį dabartinės reformos turės būsimai švietimo raidai, pateikiami galimi egzistuojančių dilemų sprendimai. Atlikta analizė leidžia teigti, kad aukštojo mokslo ateitį Lietuvoje ir Serbijoje sunku įsivaizduoti, neturint realistinio požiūrio į švietimo vadybą. Kalbant apie globalizaciją, politikos rengėjai abiejose šalyse turi atsižvelgti į "internacionalizacijos“, leidžiančios aukštojo mokslo institucijoms susidoroti su naujomis ir nuolat kintančiomis sąlygomis, reikalavimus ir privalumus. Akivaizdu, kad bet kokia švietimo reforma turi turėti pastovią finansinę paramą. Abiejų šalių politikos rengėjams svarbu sukurti finansinį ir teisinį pagrindą, kuris leistų aukštojo mokslo institucijoms tapti mažiau priklausomomis nuo valstybinio finansavimo ir pačioms pritraukti lėšas remiantis konkurencija ir į rinką orientuotomis strategijomis (t. y., "paslaugas teikiantis universitetas“).

ENThe process of changes in the states of the former Eastern block, as well as in the countries, which came into existence after the downfall of the former Soviet Union and Yugoslavia, resulted in the necessity for a new formulation of the legal base for the educational system and initiation of structural reforms on all the levels of the educational system. When indentifying the direction of the reforms, the new national policy of the higher education was examined at multiple national and international debates. The article analyzes the present-day situation of the higher education in Lithuania and in Serbia and highlights certain essential problems, faced by both countries after commencement of their integration into Europe. The insights on the influence, that the present-day reforms are going to have on the future development of education, are raised and the possible solutions for the existing dilemmas are presented. The performed analysis allows for stating that it is difficult to envisage the future of the higher education in Lithuania and in Serbia without a realistic view of management of education. When talking of globalization, the developers of policies in both countries must take into consideration the advantages and requirements of the "internationalization”, which provides the higher educational institutions the possibility to cope with the new and continuously changing conditions. It is obvious that any educational reform must have a continuous financial support. It is important to the developers of policies in both countries to develop a financial and legal basis, which would allow the higher educational institutions for becoming less dependent on the state financing and attracting funds themselves basing on competition and market-oriented strategies (i. e., "a service providing university“).