Motinos archetipo transformacija A. Landsbergio dramaturgijoje

LTStraipsnyje analizuojamos Algirdo Landsbergio (1924–2004) – lietuvių išeivijos dramaturgo, prozininko, redaktoriaus, literatūros ir teatro kritiko – pjesės „Vaikai gintaro rūmuose“ (1985) ir „Komediantai“ (1994). Straipsnyje remiamasi nuostata, kad ryšio su motina esama įgimto, o ne įgyto, todėl kiekvieno žmogaus pasąmonėje tarpsta išankstinis (archetipinis) motinos vaizdinio lūkestis. Komplikuotas motinos ir vaiko ryšys kūryboje sietinas su motinos vaizdinio transformacija ir nuarchetipinimu – sąmoninga atskirtimi nuo prigimtinai archetipinės motinystės sampratos, todėl straipsnyje analizuojamas motinos vaizdinio pokytis, nulemtas nesėkmingų tarpasmeninių santykių su vaiku. Siekiant išskleisti emocines veikėjų patirties būsenas remiamasi fenomenologiniu metodu ir Husserlio vertybių teorija. Ši perspektyva pasirinkta dėl archetipinio motinos ir tapatybės suvokties susietumo, laikant tapatybę opia išeivijos autorių kūrybos tema. Analizė atskleidė, kad santykio su motina raiška A. Landsbergio dramaturgijoje sietina su neužtikrintumo jausmo, asmeninės identifikacijos problemų vaikų išskirtinio emocionalumo arba perdėtos apatijos vaizdavimu. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Algirdas Landsbergis, motinos archetipas, transformacija, dramaturgija, tapatybė.

ENThe article analyses the plays ‘Children in the Amber Palace’ (1985) and ‘The Comedians’ (1994) by Algirdas Landsbergis (1924–2004), an expatriate Lithuanian playwright, novelist, editor, and literary and theatre critic. The article is based on the idea that the connection with the mother is innate, not acquired, and that is why every person’s subconscious contains a preconceived (archetypal) expectation of the image of the mother. The complicated relationship between a mother and child in the creative process is linked to the transformation and de-archetyping of the image of the mother, i.e. the conscious separation from the inherently archetypal concept of motherhood. Therefore, the article analyses the change in the image of the mother as a result of the failure of the interpersonal relationship with the child. A phenomenological approach and Husserl’s theory of values are used to unpack the emotional states of the characters’ experiences. This perspective is chosen because of the archetypal interconnection between the mother and the perception of identity, considering identity as a sensitive topic in the work of diasporic authors. The analysis reveals that the expression of the relationship with the mother in Landsbergis’ dramaturgy is connected with the depiction of a sense of insecurity, and problems of personal identification, exceptional emotionality and exaggerated apathy in children. KEY WORDS: Algirdas Landsbergis, mother archetype, transformation, dramaturgy, identity.

• Social-psychological competence of leaders: structure, empirical assessment and formative ways. Socialiniai tyrimai 2008, 2 (12), 123-131.
• Vakarietiškosios kultūros apsupty: Algirdas Landsbergis. Darbai ir dienos 2005, 43, 67-117.