Bažnyčios ir mokyklos įtaka vaikų ugdymui lietuvių valstiečių šeimoje XX a. pirmojoje pusėje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Bažnyčios ir mokyklos įtaka vaikų ugdymui lietuvių valstiečių šeimoje XX a. pirmojoje pusėje
Alternative Title:
Influence of the church and the school on the socialization of children in lithuanian peasants' families in the first half of the 20th century
Keywords:
LT
Vaikų auklėjimas; Tradicinis kaimas; šeima.
Summary / Abstract:

LTRemiantis istorine bei pedagogine literatūra, XX a. pirmosios pusės periodine spauda ir 1995-2001 m. lauko tyrimų duomenimis iš Biržų, Ignalinos, Rokiškio ir Šakių rajonų, straipsnyje nagrinėjami šeimos, Bažnyčios ir mokyklos bendravimo ir bendradarbiavimo ugdant jaunąją kartą pokyčiai. Svarbiausi veiksniai, turėję įtakos vaikų ugdymui XX a. pirmojoje pusėje, buvo šeima, Bažnyčia ir mokykla, tačiau šių institucijų įtaka nebuvo vienoda. Šeima, ilgą laiką buvusi svarbiausias ugdymo veiksnys, nagrinėjamu laikotarpiu tapo atviresnė kitų institucijų (Bažnyčios, mokyklos, informacijos priemonių) poveikiui. Vis dėlto daroma išvada, kad nepaisant stiprėjančios aplinkos įtakos iki pat 1940 m. valstiečių šeima liko svarbiausias ugdymo veiksnys, išlaikęs pagrindines jaunimo ugdymo tradicijas ir vertybes. Minėtu laikotarpiu jos beveik visiškai sutapo su krikščioniškosiomis. Bažnyčia pateikdavo vaikui religinio tapatumo formą, tačiau turinį jai suteikdavo tik šeima. Socializacijos kaita sietina su vis didėjančia švietimo įtaka ir įvairių pedagoginių minčių plitimu. Ji papildė ugdymą naujomis vertybėmis ir keitė tėvų ir vaikų bendravimo stilių. Keitėsi ir kultūrinio perdavimo modelis. Remiantis Margaretos Mead išskirtais kultūros tipais, daroma išvada, kad XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje pofigūratyviąją kultūrą keitė konfigūratyvioji, ryškėjo prefigūratyviojo kultūrinio perdavimo užuomazgos. Pavieniai visuomenės sekuliarizacijos bruožai įnešė tam tikros trinties tarp ugdymo institucijų.

ENHistorical developments in the first half of 20th century, .modernization and industrialization changed the roles and the influence of main institutions of socialization. Analysis of changes in communications and cooperation among the family, the Church and the school in socialization of young generation is based on pedagogical, historical publications and periodicals of the first half of 20th century, and qualitative interviews in Biržai, Ignalina, Rokiškis and Šakiai regions. The main institutions of traditional socialization were the family, the Church and the school, although influence of them was different. The main criterion of relations with environment was experience gained in the family. The family joined together educational impact of the Church and the school. The Church presented to a child the form of religious identity, the parents filled it with content. The school extended socialization in the family, giving the tools of reading and writing for opening new way of broader cultural communication through the books and press. But the influence of the school was limited for a long time. There were no big contradictions among institutions of socialization during that periods but growing influence of the school and some features of secularization of society supplemented socialization with new values and changed the style of communication in the family. The model of transmission of culture underwent changes as well. Analysis of influences of separate agents of socialization, i.e. priests and schoolteachers, is presented together with analysis of institutional influence on socialization of children in the family. [From the publication]

Subject:
Related Publications:
Lietuviški XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios antkapių užrašai: santykis su bendrine kalba / Jurgita Venckienė. Archivum Lithuanicum. 2017, t. 19, p. 9-38.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13880
Updated:
2013-04-28 17:48:57
Metrics:
Views: 6
Export: