Diskusijos apie literatūros istorijos rašymą : recenzija

LTStraipsnyje mąstoma 2002 m. Slovėnijoje vykusios tarptautinės konferencijos "Kaip šiandien rašyti literatūros istoriją?", skirtos literatūros istoriografijos problemomis, tema ir analizuojama 2006 m. metais pasirodžiusi konferencijos straipsnių rinktinė, taip pat aptariama tai pačiai problemai skirta Literatūros ir tautosakos institute surengta tarptautinė konferencija "Literatūros istorija - paradoksas ar paradigma". Straipsnyje daromos išvados, kad literatūros istoriją kaip visa dar svarbią tyrimų šaką palaiko tik užsilikę akademiniai įpročiai tiriamiems praeities reiškiniams suteikti aiškią ir tvarkingą sisteminę formą. Straipsnyje abejojama, ar susiejimas su žinomu praeities kontekstu yra geriausias kūrinių suvokimo ir įvertinio būdas, tačiau be literatūros istorijos apsieiti taip pat negalima, nepaisant to, kad postmodernizmas kvestionavo uždaro visuminio pasakojimo formą. Šiuolaikinė literatūros istorija turėtų vengti labai apibendrinančių ir periodus niveliuojančių schemų, stilistines kryptis reikėtų tyrinėti labiau selektyviai, remiantis konkrečių tekstų grupėmis, daugiau dėmesio skirti kūrybos recepcijai, kūriniai aprašomi įvairiais - dokumentiškumo, didaktiškumo, komunikatyvumo, socialinio angažuotumo, intymumo ir utopijos - profiliais. Senasis istorijos rašymas, pagrįstas "didžiuoju pasakojimu", šiuolaikinės visuomenės ir mokslo poreikių neatitinka, todėl literatūrologams svarbu ieškoti ir diskutuoti, kaip reikėtų jį atnaujinti, prisitraukiant dekonstrukcijos, naujojo istorizmo, recepcijos, intertekstualumo ir naratologijos, psichoanalizės, kognityvizmo teorijas.Reikšminiai žodžiai: Literatūros istoriografija; Literatūros tyrimo metodai; Tautų literatūros istorijos; Literary History; Methods of the Literary research; History of national literature's.

ENThe article contemplates on the subjects of the international conference “How to Write History of Literature Today?”, held in Slovenia in 2002 and dedicated to the problems of historiography of literature, analyzes the collection of the articles of the conference, which was published in 2006, discusses the international conference “History of Literature – a Paradox or a Paradigm”, arranged by the Institute of Literature and Folklore and dedicated to the same problem and comes up to the conclusions that history of literature as an important branch of research is supported only by the old academic habits to provide a clear and systematic order to the studied phenomena of the past. The article doubts whether the relation with the known context of the past is the best way for perception and evaluation of creations however one could not possibly manage without history of literature, despite the fact that postmodernism questioned the form of the closed narrative. The modern history of literature should avoid the schemes, summarizing and leveling periods, examine the stylistic directions in a more selective manner, referring to groups of specific texts, dedicate more attention to the reception of the creative and describe the works in terms of different profiles – documentation, didacticism, communicativeness, social engagement, intimacy and utopia. The old writing of history, based by the “great story” fails to correspond to the needs of the modern society and science therefore literary critics must search and discuss the ways for its renewal by employing the theories of deconstruction, new historicism, reception, intertextuality, narratology, psychoanalysis and cognitivism.