Baltiškųjų stulpinių paminklų kilmės ir jų adaptacijos problema krikščioniškųjų šalių tradicijose

LTStraipsnyje keliami principiniai baltų kultūrai svarbūs klausimai: ar galima kalbėti apie XIX a. Lietuvos teritorijoje paplitusius medinius stogastulpius ir koplytstulpius kaip baltiškųjų memorialinių paminklų prototipus? Jei taip, koks jų ryšys su nekrokultu? Koks ryšys su kitų šalių lokalinėmis paminklų tradicijomis, koks istorinio paveldo vaidmuo įvairių kultūros tradicijų ir krikščionybės adaptacijos procese? Šiems klausimams spęsti pasitelkiami ankstesni tyrinėjimai, archeologiniai duomenys ir lyginamoji kitų šalių krikščioniškųjų paminklų kilmės analizė. Iškeliama hipotezė, kad ikikrikščioniškais laikais egzistavo kelių tipų sakraliniai stulpai: a) analogiškai didikų kapų paminklų tradicijai tai galėjo būti stulpai su skulptūrine monolitine modeliuote (profiliuotų stulpų, (profiliuotų lentų) prototipai), b) aukų stulpai su stogeliais (stogastulpių prototipai), c) stulpai su niša urnai ar skulptūrėlei (koplytstulpių prototipai). XVII-XVIII a. stulpiniai paminklai buvo pritaikomi krikščioniškųjų šventųjų "namams", o šventųjų kulto išplitimas ir barokinių bažnyčių architektūros bei dekoro elementai tiesiogiai veikė koplytstulpių formų raidą nuo paprastos nišos stulpe iki kelių koplytėlių junginio ant vieno stiebo. Analogišką senųjų sakralinių paminklų adaptacijos procesą iliustruoja ir kitų šalių krikščioniškieji paminklai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paminklai; Baltai; Kultūra; Komparatyvistika; Adaptacija; Studijos; Komparatyvistinės; Kultūrologija; Stulpai; Stogastulpiai; Tradicijos; Simboliai; Culture; Memorial; Studies; Tradition; Symbole.

ENThe aim of this article is to discuss the metamorphoses of mythical forms and exotic images in medieval art that were examined by Henri Focillon's school members and especially by one of the most prominent it's representative Jurgis Baltrušaitis who has created new comparative methods of art history. Analyzing the evolution of immanent art structures, the study reveals methodological instruments that exposed the influences of different civilizations, complicated interactions of Symbols and visual Systems, survivals, revivals and the manifestations of historical memory. The study also discusses the development of mythical forms in the Ancient world and its spreading into Western art. Owing to analysis of the ways of mythical forms Baltrušaitis revealed "other" face of medieval art because the survived mythical forms reflected not a "realistic" and individuality of man emphasizing Middle Ages but "irrealistic", full of ancient myths and legends that were constantly under metamorphoses. Thus comparing similar mythical forms in different civilizations, Baltrušaitis detected its historical changes and local originalities that conceptually based his theory of interactions between East and West. The essence of the theory - symbolic abstractions of mythical forms were influenced by local traditions of different cultures; that defined a variety of these forms which helped to express the supernatural world, suppressed desires and fears. The author discusses the mythical forms and their genealogies as analyzed not only by Baltrušaitis, but also, by other Lithuanian scientists (Algirdas Julius Greimas, Norbertas Vėlius, Gintaras Beresnevičius). [From the publication]

• Ažušilės pilkapynas / Laurynas Kurila, Zenonas Baubonis, Vida Kliaugaitė. Lietuvos archeologija. 2010, t. 36, p. 221-270.
• Stogastulpių vaizdinė simbolika: anapus estetikos slypintis matmuo / Žilvinas Svigaris. Estetikos ir meno filosofijos teorinės problemos / sudarytojas Antanas Andrijauskas. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2021. P. 203-213. 2019, t. 7, Nr. 1, p. 10-19.