The Latvians in Šventoji: development and preservation of their indentity
LTStraipsnyje tiriamas latvių bendruomenės kūrimasis Šventosios regione Lietuvoje, siekiama atskleisti skirtingus jos etninės ir kultūrinės tapatybės etapus, aptarti situaciją 2000-2002 m. Tyrimas remiasi istorine, sociolinvistine medžiaga, ypač koncentruojamasi ties naujausių ekspedicijų duomenimis. Teigiama, kad etninė latvių bendruomenės situacija Šventosios regione turi būti vertinama atsižvelgiant į šias aplinkybes: istorines – kalbamasis regionas nuo seno yra skirtingų etninių grupių kultūrinės ir kalbinės sąveikos laukas, latvių bendruomenės atstovai tapo Lietuvos piliečiais XX a. pradžioje; socialines – šiuo metu demografinė situacija kiekybiniu atžvilgiu yra pasikeitusi latvių bendruomenės nenaudai, kadangi dauguma latvių vaikų yra baigę lietuviškas mokyklas; religines – sovietiniu laikotarpiu radosi tautiniu ir konfesiniu požiūriu mišrių šeimų, pamokslai pradėti skaityti lietuviškai; kultūrines – jokie išoriniai veiksniai neskatino latvių bendruomenės išsaugoti kultūrinį paveldą; kalbines – atsižvelgiant į minėtas aplinkybes susilpnėjo latvių bendruomenės narių motyvacija kalbėti gimtąja kalba (išskyrus pavienius atvejus), juolab senovine kuršių tarme. Todėl ypač svarbu užfiksuoti išlikusį Šventosios latvių kultūrinį palikimą, kaip reikšmingą istorinių, lingvistinių ir kultūrinių duomenų šaltinį. Straipsnio autorės įsitikinimu, iš gyvenimo pasitraukus dabartiniams penkiasdešimtmečiais ir vyresniems latvių bendruomenės atstovams, kartu išnyks ir paskutinė galimybė atgaivinti kuršių etninės savimonės likučius.Reikšminiai žodžiai: Etninė grupė; Kultūrinė ir sociolingvistinė padėtis; Kuršiai; Latviai; Latvių kalba; Šventoji; Cultural and sociolinguistic situation; Curonian; Ethnic group; Latvian; Latvian language; Latvians; Šventoji; Šventoji region.
ENThe establishment of the Latvian community in the Šventoji Region in Lithuania is analysed in the article. It is sought to reveal different stages of its ethnical and cultural identity, discuss the situation in 2000–2002. The study is based on historical and socio-linguistic data, a particular focus is placed on the data from new expeditions. It is stated that the Latvian community’s ethnical situation in the Šventoji Region should be assessed taking into account the following circumstances: historical – the region concerned has been the field for different ethnical groups’ cultural and linguistic interaction since ancient times, representatives of the Latvian community became citizens of Lithuania at the start of the 20th century; social – the current demographic situation has undergone quantitative changes, which are unfavourable for the Latvian community, because the majority of Latvian children have graduated from Lithuanian schools; religious – mixed families in terms of nationality and religion appeared in the Soviet times, sermons were given in Lithuanian; cultural – no external factors encouraged the Latvian community to preserve cultural heritage; linguistic – due to the above mentioned circumstances, Latvian community members’ motivation to speak the mother tongue, not to mention the ancient Curonian dialect, weakened (except for individual cases). It is therefore extremely important to record the surviving cultural heritage of the Šventoji Latvians as a significant historical, linguistic and cultural source of data. The author of the article is convinced that when current fifty-year-old and older representatives of the Latvian community pass away, the last possibility to revive the remains of the Curonian ethnical self-awareness will be lost too.
