Mažosios Lietuvos lietuviškos periodinės spaudos ortografijos ir leksikos ypatumai

LTStraipsnyje aprašoma Mažosios Lietuvos lietuviškos periodinės spaudos kalba ir rašyba, kuri XX a. pradžioje buvo įvairi ir nenuosekli. Laikraščiai ir žurnalai buvo spausdinami kelių atmainų gotikinio šrifto rašmenimis. Periodiniai leidiniai neišvengė nevienodumų, skirtingo kai kurių fonemų žymėjimo. Neretai ta pati fonema skirtinguose periodiniuose leidiniuose žymima keliais rašmenimis ar jų junginiais. Kiekvieno Mažosios Lietuvos laikraščio darbininkas, ne vienos kalbos veikiamas, dažnai pats sprendė garso ir rašmens santykį. Tai akivaizdžiai matyti iš netransliteruotų citatų. Kalbos gyvumu išsiskyrė laikraštis „Nauja lietuviška ceitunga“. Redaktoriaus Mikelio Kiošio dėka laikraštis apie 1910 m. jau bandė laikytis tam tikrų ortografijos principų bei vienodžiau rašyti kai kurių žodžių formas, pasigirsdavo balsų apie lotyniškojo raidyno pranašumą. Religiniuose periodiniuose leidiniuose tebegyvavo bažnytinis rašomosios kalbos stilius. Jam būdinga ne tik religinių terminų ir biblinių tikrinių vardų gausumas, bet ir verstinės sintaksinės konstrukcijos su vokiška žodžių tvarka sakinyje. XX a. pradžioje iš religinių periodinių leidinių išsiskyrė Viliaus Gaigalaičio redaguotoji „Pagalba“, kurioje jau pasitaikydavo ekspresyvių liaudiškų raiškos priemonių. XX a. pradžioje lietuvininkų laikraštinėje kalboje tebeegzistavo ir kanceliarinis stilius, kuriam buvo būdinga administracinė bei juridinė terminija. Periodinė spauda labai padėjo augti beletristiniam stiliui. Joje savo plunksną bandė Vydūnas, Jonas Vanagaitis, Ansas Bruožis, Jonas Jurgelaitis, Fridrichas Bajoraitis ir kt.Reikšminiai žodžiai: Analitinė retrospektyvioji bibliografija; Leksika; Mažoji Lietuva; Mažosios Lietuvos spauda; Ortografija; Ortografija ir leksika; Publicistinis stilius; Spauda; Analytical retrospective bibliography; Lexis; Lithuania Minor; Orthography; Ortography and lexis; Periodical press of Lithuania Minor; Press; Publicistic style.

ENThe paper describes the language and orthography of the Lithuanian periodical press of Lithuania Minor, which was diverse and inconsistent at the beginning of the 20th c. Newspapers and journals were published in Gothic font types of several varieties. Periodicals were not consistent and differently marked certain phonemes. The same phoneme would often be marked by several types or their combinations in different periodicals. The workers of each newspaper of Lithuania Minor were influenced by many languages and often decided the relation of the phoneme and the type at their own discretion. This is evident from non-transliterated citations. The newspaper “Nauja lietuviška ceitunga” [New Lithuanian Newspaper] stood out by linguistic vividness. Thanks to editor Mikelis Kiošis, the newspaper tried to follow certain principles of orthography and to uniform certain word forms in around 1910; there were also discussions about the advantage of the Latin alphabet. The ecclesiastical style of written language still existed in religious periodicals. It could be characterised not only by abundance of religious terms and biblical proper names, but also by loan syntax construction with the German sentence word order. At the beginning of the 20th c. “Pagalba” [Assistance] edited by Vilius Gaigalaitis could be distinguished among religious periodicals; it contained expressive folk means of expression. Officialese still existed in the newspaper discourse of Prussian Lithuanians at the beginning of the 20th c.; the style could be characterised by administrative and legal terminology. The periodical press facilitated the development of fiction to a great extent. Vydūnas, Jonas Vanagaitis, Ansas Bruožis, Jonas Jurgelaitis, Fridrichas Bajoraitis and others contributed to periodicals.