Keletas bruožų literatūriniam 7-ojo dešimtmečio Icchoko Mero portretui

LTStraipsnyje aptariamas Icchoko Mero prozos vaidmuo 7-ojo dešimtmečio lietuvių literatūroje. Stilistiniai I. Mero ieškojimai siejami su Vakarų moderniosios prozos bruožais: sudėtinga romano struktūra, psichologizmu, vidiniu monologu ir sąmonės srautu, o ypač – išplėtota, filosofine metafora. Intelektinės I. Mero kūrinių dimensijos buvo išskirtinės, neįprastos, labai naujos lyrizmu besiremiančioje lietuvių prozoje. Straipsnio autoriaus nuomone, matematikos, fizikos ir kitų gamtos mokslų studijos Kauno politechnikos institute, I. Mero įgytas inžinerinis išsilavinimas tapo atspara prozininkui įveikiant sovietinių ideologų lietuvių prozai brukamą socialistinį realizmą. Tokia proza (novelės ir romanai) labai domino ne tik anuometinį skaitytoją, bet ir pradedančius rašyti literatus. „Fizikų“ ir „lyrikų“ ginčas buvo produktyvus humanitarų atsinaujinimas. Straipsnio autorius (7-ajame dešimtmety debiutavęs su novelių knyga) aptaria tuos I. Mero kūrybos ir asmenybės bruožus, kurie buvo patrauklūs ne tik jam pačiam, bet ir kitiems jauniems lietuvių prozininkams (Ramūnui Klimui, Ričardui Gaveliui). Įkandin I. Mero ėjo daugelis lietuvių autorių ( ne tik prozininkų, bet ir poetų), kuriems ideologinis „atlydys“ sovietmetyje sužadino jėgas rašyti peržengiant cenzūros nubrėžtas ribas literatūroje. Laužyti literatūrinius „tabu“– svarbus ir patrauklus 7-ojo dešimtmečio I. Mero asmenybės ir jo kūrybos bruožas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietinė literatūra; Technokratija; Literatūrinis portretas.

ENThe article analyses the role of Icchokas Meras’s prose in Lithuanian literature of the 1960s. Stylistic Meras’s searches are related to the traits of Western modern prose: the complex structure of the novel, psychologism, inner monologue and the stream of consciousness, and especially – a developed philosophical metaphor. Intellectual dimensions of Meras’s works were exceptional, unusual and brand new ones in Lithuanian prose found upon lyricism.[22] According to the author of the article, mathematical, physical and other natural sciences studies as well as Meras’s engineering education were pivotal for the writer in overcoming the social realism thrust into Lithuanian prose by Soviet ideologists. Such prose (short stories and novels) were interesting not only for the reader of that time, but also to learning writers. The dispute between “physicists” and “lyric poets” represented a productive resurgence of humanists. The author of the article (who made his debut with a book of short stories in the 1960s) analyses those traits of Meras’s works and personality which were attractive not only to himself, but also to other young Lithuanian prose writers (Ramūnas Klimas, Ričardasi Gavelis). Most Lithuanian authors (not only prose writers, but also poets), to whom the ideological “thaw” in the Soviet period aroused the strength to transcend in their writings the limits of censorship established in literature, followed hard after Meras. To break literary “taboos” is a significant and attractive trait of Meras’s works and personality in the 60s.