The impact of exogenous shocks on the labour markets, job mobility, and job displacement

LTDisertacijoje nagrinėjama, kaip įvairūs išoriniai sukrėtimai, ypač susiję su automatizavimu, veikia darbo rinkas. Disertacija paremta keturiais straipsniais, papildančiais esamą mokslinę literatūrą ir išspausdintais aukšto lygio akademiniuose žurnaluose. Pirma, straipsniuose metamas iššūkis pripažintoms ekonomikos teorijoms , pavyzdžiui, parodant, kad automatizacija gali būti palankiausia žemos kvalifikacijos darbuotojams ekonomikose, kuriose tokie darbuotojai sudaro daugumą ir kur yra prieigą prie brandžių technologijų. Taip pat tyrimai parodė, kad platus įgūdžių rinkinys gali nepadėti darbuotojams išsilaikyti darbo rinkoje, jeigu jų įgūdžiai gali būti lengvai automatizuojami. Antra, straipsniuose dažnai buvo taikomi inovatyvūs metodai, tokie kaip išgyvenamumo analizė, tinklų analizė, lūkesčių maksimizavimo algoritmai ir kiti, kurie leido patikimai išnagrinėti sąryšius tarp išorinių sukrėtimų ir darbo rinkos. Trečia, kiekviename straipsnyje buvo pateiktos naujos empirinės įžvalgos, įskaitant tai, kad pereinant nuo planinės į rinkos ekonomiką Vidurio ir Rytų Europos šalyse darbuotojų mobilumas tarp sektorių buvo ribotas, ir kad automatizacija gali spartinti darbo tempą, bet ji, tikėtina, neturi poveikio darbo terminų griežtumui arba darbo laikui. Galiausiai, disertacija aiškiai pabrėžia būtinybę taikyti daugialypį požiūrį analizuojant išorinių sukrėtimų poveikį darbo rinkai ir ne tik apsiriboti marginaline analize, kuri atkartoja jau esamus tyrimus su minimaliais pokyčiais, bet ir atlikti tyrimus, kvestionuoti pripažintas teorijas, siekiant nustatyti atvejus, kai šios gali būti klaidingos. Reikšminiai žodžiai: automatizavimas, išoriniai sukrėtimai, darbo rinkos, profesinis mobilumas, technologinis tobulėjimas.

ENThe dissertation examines how various exogenous shocks, particularly those related to automation, impact labour markets. It is based on four papers all of which enrich the existing literature and which were published in top academic journals. More specifically, first, the papers often challenge established theories, such as demonstrating that automation does not always favour the highly skilled, especially in contexts with abundant low-skilled labour and access mature technologies, or that that a broad skill set may not aid individuals displaced by automation if those skills are easily automatable. Second, the papers often employ innovative methods, such as survival analysis, a novel combination of network and regression analysis, expectations maximisation algorithm, and more, which foster a more robust analyses of different complex phenomenon. Third, each paper offers new empirical insights, such as demonstrating that there was limited occupational mobility in CEE countries during the transition from planned to market economy, as well as suggesting that while automation may increase work speed, it likely will not lead to more sever deadlines or longer workdays. Finally, and going beyond individual insights from each paper, the dissertation also emphasises the need for a nuanced and multifaceted approach to analysing the effects of exogenous shocks on labour, that does not only iterate on existing literature and theory, but which challenges it and shows situations when it might be wrong. Keywords: automation, exogenous shocks, labour markets, occupational mobility, technological upgrading.