Sakralumo ir muzikos raiškos sąveika Juozo Naujalio Mišiose "Missa In Honorem St. Casimiri"

LTNaujalis (1869-1934) - vienas pirmųjų menininkų, įsitraukęs į išsivaduojamąjį tautinį kultūrinį sąjūdį, gaivinęs ir puoselėjęs bažnytinę bei pasaulietinę muziką. Bažnytiniuose J. Naujalio kūriniuose atsiskleidė kompozitoriaus meninė individualybė, muzikos kalbos ypatumai, siekis tobulinti lietuvišką katalikišką giedojimą. Visą gyvenimą dirbęs bažnyčios vargonininku bei choro vadovu, gerai pažinęs ir pajautęs katalikiškojo tikėjimo giluminę esmę, J. Naujalis savo religiniuose kūriniuose pasiekė tobulos sakralumo ir muzikos raiškos dermės. Šalia motetų, kantatų, labai svarbus kūrybos žanras - Mišios (13). Jos sukurtos įvairioms atlikėjų sudėtims ir yra nevienodo sudėtingumo. Straipsnyje aptariami J. Naujalio bažnytinės muzikos ypatumai, pabrėžiant dominuojančių XVI-XVII a. renesansinės bažnytinės muzikos, klasicizmo bei ankstyvojo romantizmo bruožų sąveiką. Reikšmingas lietuvių bažnytinės muzikos veikalas yra J. Naujalio „Missa In Honorem St. Casimiri" (1894): „Kyrie", „Gloria in excelsis Deo", „Credo in unum Deum", „Sanctus", „Benedictus", „Agnus Dei". Mišiose išryškėja būdingi kompozitoriaus stiliaus bruožai: muzikos dvasingumas, išreiškiamas santūria raiškia, kantileniška melodine linija (paklūstančia žodiniam tekstui). Veikalo sakrališkumą padeda atkleisti ir neilgos, kontrapunktiniu-imitaciniu būdu vystomos muzikinės temos, homofoniniai-harmoniniai intarpai, ritmikos, dinamikos, tempų įvairovė. Straipsnyje analizuojama Mišių tematika, struktūra, faktūra, harmonija, tempas, dinamika ir kt. muzikos išraiškos priemonės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Juozas Naujalis; Missa in Honorem St. Casimiri; Sakralumas; Muzikoinė raiška; XVI-XVII a. bažnytinė muzika; Klasicizmas; Ankstyvasis romantizmas; Sąveika; Juozas Naujalis; Missa in Honorem St. Casimiri; Sacral; Musicalexpression; 16-17 c. ecclesiastic music; Classicism; Early romanticism. interaction.

ENJ. Naujalis (1869-1934) is one of the first artists, who joined the liberation national cultural movement, animated and nurtured ecclesiastical and secular music. In the ecclesiastical compositions of J. Naujalis the composer's artistic individuality, peculiarities of his musical language, striving to improve Lithuanian catholic singing unfolded. Beside the motets, cantatas, another very important genre of his composition is Masses (13). They were written for various constitutions of performers and are of different level of complexity. The article deals with the peculiarities of J. Naujalis' ecclesiastical music with emphasis on interaction of the features of 16-17 centuries Renaissance ecclesiastical music, classicism and early romanticism that is prevailing in them. Significant piece of Lithuanian ecclesiastical music is "Missa In Honorem St. Casimiri" of J. Naujalis (1894) for male choir and organ: "Kyrie", „Gloria in excelsis Deo", "Credo in unum Deum", "Sanctus", „Benedictus", "Agnus Dei". Specific traits that are characteristic to the composer's style show through the Mass: reservedly expressive, cantilenic melodic line (that obeys to the verbal text); short themes that are developed in counterpoint-imitative way, homophonic-harmonic insertions, variety of rhythmic, dynamics and tempos. [From the publication]